Įstatymas mokėti rinkliavą nenumato
2012 metais Seimui priėmus Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimus, nutarta 2016 metais sukurti vieningą sistemą, kurioje būtų kaupiami duomenys apie savivaldybėje užregistruotus naminius gyvūnus. Todėl visiems šeimininkams teks specialiomis mikroschemomis sužymėti savo augintinius.
Tiek gyvūnų globos organizacijos, tiek veterinarai laikosi pozicijos, kad taip bus paprasčiau surasti pasimetusius augintinius. Be to, būtent 2016-aisiais turėtų paaiškėti, kiek Lietuvoje iš viso yra kačių, šunų ir šeškų. Dabar to nustatyti nepavyksta, kadangi savivaldybėse savo augintinius registruoja tik patys pareigingiausi žmonės.
Kaip bebūtų, padėtis vargu ar pasikeis ir 2016 metais, kai gyvūnų žymėjimas bus privalomas. Specialaus registro duomenys savivaldybėms bus neprieinami ir nustatytą rinkliavą ir toliau mokės tik pareigingiausieji.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis GRYNAS.lt teigė, kad nuo 2016 metų visi Lietuvos gyvūnai turi būti ženklinami. Tada turėtų atsirasti augintinių registras, į kurį bus suvedami duomenys apie paženklintus naminius gyvūnus.
Tačiau, nepaisant to, pačios savivaldybės ir toliau nustatinės ir rinks rinkliavas: „Leidžiamų laikyti gyvūnų skaičių nustato pačios savivaldybės. Tai numatyta jų patvirtintose Gyvūnų laikymo taisyklėse. Rinkliavos taip pat lieka savivaldybių kompetencija. O nuo 2016 metų atsiranda prievolė gyvūnus ženklinti mikroschemomis. Tačiau ir dabar gyvūnus šeimininkai savanoriškai gali žymėti. To reikia būtinai, jei gyvūnas vežamas į užsienį. Tai daro privatūs veterinarijos gydytojai,“ - aiškino Giedrius Blekaitis.
Vilniuje – beveik 10 tūkst. naminių gyvūnų
Anot savivaldybės atstovės Sandros Trinkūnaitės – Rimkienės, lėšos iš rinkliavos už gyvūnus patenka į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą ir naudojamos patvirtintoms programoms finansuoti. Pavyzdžiui, 2013 metais pinigų skirta bendrovės „Grinda“ Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinės tarnybos išlaikymui (benamių gyvūnų gaudymui, karantinui, priežiūrai ir t. t.).
Vienkartinis gyvūno įregistravimo mokestis Vilniuje siekia 40 litų, o mėnesinė rinkliava už naminį gyvūną – nuo 2 iki 60 litų.
Už surinktas lėšas surankiojami briedžiai ir ruoniai
Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė teigė, kad norint užregistruoti šunį reikia sumokėti 10 litų, katę – 5 litus. Toliau daugiabučio gyventojas už šunį kiekvieną mėnesį turi mokėti po 5, už katę – po 3 litus.
Pasak pašnekovės, šiemet iš viso registruota 50 šunų, kačių daugiabučių gyventojai oficialiai neįsigijo apskritai. Iš viso nuo 2002 metų registruoti 5386 gyvūnai. Iš jų 4545 yra šunys.
Kur savivaldybė deda iš gyventojų surinktus pinigus? Anot L. Jūrevičienės, už tuos pinigus gaudomi ir prižiūrimi beglobiai gyvūnai, taip pat atliekama daug kitų darbų: „Nuo kelių renkami partrenkti gyvūnai. Taip pat už tuos pinigus surenkami jūros į krantą išmesti ruoniai. Ir su briedžiais turime problemų. Yra pastovūs migracijos keliai, kuriais jie keliauja ir kur juos partrenkia mašinos. Ypatingai ši tendencija jaučiama Giruliuose ir Melnragėje. Taigi pinigus išleidžiame liūdnoms reikmėms. Taip pat aptarnaujame ekskrementų dėžes. Be to, yra keturios dresūros aikštelės,“ - dėstė L. Jūrevičienė.
Kauniečiai moka litą už katę, du litus – už šunį
„Paslaugą perkame iš įmonės „Nuaras“. Ji gaudo ir prižiūri beglobius gyvūnus. Taip pat pinigų reikia gatvėse numuštų gyvūnų surinkimui. Taip pat pinigų gali būti skiriama ir dresūros aikštelių įrengimui. Tačiau paskutiniais metais tam pinigų skirta nebuvo“, - pripažino J. Miliauskienė, pridūrusi, kad savo augintinius užregistravę žmonės per mėnesį turi mokėti vieną litą už katę ir du litus už šunį.
Žymėjimo kaina – nuo 80 iki 120 litų
Tačiau ji aiškino, kad savanoriškai gyvūnus ženklinančių šeimininkų nėra daug.
„Nežinau, kaip jie bus motyvuoti tai daryti nuo 2016 metų. Šiaip gyvūnai turėtų jau būti suregistruoti iki 2016 metų. Tačiau dabar tai daroma laisva valia. Apskritai už šio reikalavimo nevykdymą grės baudos ir taip pat bus numatytas gyvūno konfiskavimas. Galiausiai ši sistema padės spręsti benamių kačių ir šunų problemą“, - tikino pašnekovė.
Visgi čia pat ji pridėjo, kad ženklinimo negalima lyginti su rinkliavos mokėjimu: „Nėra taip, kad jei žmogus suženklino savo gyvūną, iš karto tenka mokėti rinkliavą. Veterinarijos gydytojas jokių duomenų savivaldybei neperduoda. Žmogus turi pats nuspręsti, ar nori vykdyti reikalavimą ir mokėti rinkliavą,“ - paaiškino Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos asociacijos vadovė.
GRYNAS.lt primena, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui konstatavus, kad sostinės gyvūnų laikymo taisyklių punktas, numatantis, jog šunų ir kačių savininkai privalo registruoti ir identifikuoti laikomus gyvūnus, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui, augintinių savininkai pradėjo reikalauti, kad savivaldybės nustotų rinkti rinkliavas.
Jų teigimu, mokėti pinigus nėra už ką, kadangi savivaldybės nieko nedaro, kad už surinktus pinigus mokėtojai gautų papildomų paslaugų.
