Mėsa žudikė

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) šį mėnesį paskelbė liūdnus Pasaulio širdies federacijos (PŠF) duomenis – širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje pražudo daugiausia žmonių, todėl yra vadinamos „Žudiku Nr.1“.

Šios ligos pasiglemžia apie 17,3 mln. gyvybių kasmet. Maža to, prognozuojama, kad šis skaičius kasmet augs ir 2030 m. dėl širdies sutrikimų anksčiau laiko mirs net 23 mln. žmonių. 

Rūkytą šamo skonį, kuris labai primena rūkytus lietuviškus kaimiškus lašinius, pavyko atrasti atsitiktinai bandymu metu. Be abejo, tai lėmė ir šamo filė maistinės savybės.
Marius Krutulis

Lietuvos Higienos instituto duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia mirties priežastis ir tarp lietuvių, kurie tokį riebų maistą, kaip kiaulienos gaminiai, vis dar laiko nacionalinės virtuvės pasididžiavimu. Šie liūdni skaičiai Lietuvoje nesikečia jau daug metų.

SAM specialistai teigia, kad tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių liga galima ženkliai sumažinti. Vienas tokių būdų – sveika mityba, riebų maistą pakeičiant sveikesniu. Bene geriausia alternatyva tam – žuvis. Gyvu pavyzdžiu galima laikyti vien jūros gėrybes valgančius japonus – bene ilgiausiai pasaulyje gyvenančią tautą.

Afrikinis šamas
Foto: Gamintojo nuotr.

Alternatyva lašiniams

Suprasdami, kad eiliniam lietuviui būtų sunku atsisakyti rūkytų kaimiškų lašinių, puikią ir sveiką alternatyvą, beveik nesiskiriančią skoniu, atrado netoli Kauno įsikūrę verslininkai.

Naujuosiuose Muniškiuose įsikūrusi bendrovė „JFish“ siūlo paragauti specialiai paruoštos žuvies – rūkyto šamo. Bendrovės gamybos vadovas Marius Krutulis neslepia, kad nors pradžia buvo nelengva, dabar įmonė užsakymais nesiskundžia. 

„Rūkytą šamo skonį, kuris labai primena rūkytus lietuviškus kaimiškus lašinius, pavyko atrasti atsitiktinai bandymu metu. Be abejo, tai lėmė ir šamo filė maistinės savybės. Vieningai nutarę, likome prie šios receptūros“, – pasakoja pašnekovas.

Prieš išdorojant – užmigdomi

Vartotojas dažniausiai įsivaizduoja, kad žuvis pagaunama, išvaloma ir tada jau atsiduria prekybos centre. Tačiau M. Krutulis pasakoja, kad net nedidelės smulkmenos čia turi didelę reikšmę.

Jo teigimu, skonį lemia ne tik teisingas žuvies paruošimas ir rūkymas, bet ir sugavimas ar užmigdymas. 

Pirmuosius gabalėlius naujojo produkto vyras davė paragauti savo draugams, tačiau paprašė prieš ragaujant užsimerkti ir pasakyti, ką jie valgo, mat tada sustiprėja skonio bei uoslės pojūčiai. Atsakymų būta įvairių – nuo močiutės skilandžio iki rūkytos dešros.
Citata


„Norėdami maksimaliai išsaugoti šamo maistines savybes, pirma juos užmigdome – įdedame į šaltą vandenį. Taip jie nepatiria streso, o iš žuvies gaunama filė būna aukščiausios kokybės. Tai paprasta, tačiau efektyvi technologija“, – pasakojo gamybos vadovas.

Žuvies sudėtyje nėra jokių dažiklių ar skonio stipriklių, kaip natrio glutamato ar dūmo skonio koncentrato. M. Krutulio teigimu, patirtis rodo, kad tai puikiai galima pasiekti ir su natūraliomis žaliavomis.

Priminė močiutės skilandį

Marius Krutulis
Foto: Gamintojo nuotr.

Paklaustas, kokios gi buvo pirmosios klientų reakcijos, paragavus mėsą primenančios žuvies, gamybos vadovas sakė, kad atsakymų būta įvairių.

Pirmuosius gabalėlius naujojo produkto vyras davė paragauti savo draugams, tačiau paprašė prieš ragaujant užsimerkti ir pasakyti, ką jie valgo, mat tada sustiprėja skonio bei uoslės pojūčiai. Atsakymų būta įvairių – nuo močiutės skilandžio iki rūkytos dešros.

Palyginus šamo ir liesos kiaulienos maistinę vertę, skirtumas akivaizdus. 100 g kiaulienos baltymų kiekis siekia 14 g, riebalų 33 g, angliavandenių nėra, energetinė vertė –  356.9 kilokalorijos. Tuo metu tokiame pat kiekyje šamo baltymų kiekis siekia beveik 18 g, riebalų šamas turi tik 6.9 g. Angliavandenių šioje žuvyje yra 0.3 g, o energetinė vertė –   134.5 kilokalorijos.

„Šamo filė liesesnė, daugiau baltymų, bet mažiau riebalų, tarp kurių rasime ir gerųjų riebalų, kaip „Omega-3“, „Omega-6“ ar „Omega-9“. Dėl to ši žuvis priskiriama prie dietiško maisto – esame gavę ir oficialų Lietuvos dietologų draugijos patvirtinimą. Ją gali vartoti tiek antsvorio turintys žmonės, tiek sportininkai, norintys didinti raumenų masę“,– pasakojo M. Krutulis.

Afrikinio samo lašiniai
Foto: Gamintojo nuotr.

Vieša paslaptis, kad auginant kiaules mėsa kartais nebūna natūrali – gyvūnų auginimo procese naudojami augimo hormonai ir įvairūs greitą augimą skatinantys vaistai. Tuo metu šamams pakanka ramybės, švaraus vandens ir maisto, kad jie augtų sparčiai – 1–2 kg svorį pasiekia per 8–9 mėnesius. Per metus bendrovė užaugina apie 360 tonų šamų.