Mokslininkai prasitarė, kur Lietuvoje gali būti deimantų ir aukso

Kur Lietuvoje galėtų būti kasami deimantai? Tai – visai realus klausimas. Yra tikimybė, kad Lietuvoje esančiuose smūginiuose krateriuose šių vertingų brangakmenių galima rasti. Tačiau mokslininkai abejoja, ar vertėtų intensyviai vystyti jų paieškas, nes vieno gręžinio kaina siektų daugiau nei milijoną litų. Jų manymu, yra kita vieta, kur galima rasti deimantų ir aukso sankaupų. Sąvartynuose! Šalia šiukšlių kalnų tekančiuose upeliuose jau pavyko aptikti aukso.

Deimantų ieško krateriuose

Visai realu, jog deimantai Lietuvos žemėje gali slypėti smūginiuose krateriuose, kurie susiformavo meteoritams atsitrenkus į Žemės paviršių. Lietuvoje yra du kiek stambesni tokio tipo krateriai – Mizarų, esantis netoli Druskininkų, ir Veprių – Ukmergės rajone.

Lietuvos geologijos tarnybos Naftos ir gręžinių priežiūros poskyrio vyriausiasis geofizikas Rokas Zamžickas sako, kad tokiuose krateriuose galima atrasti ir deimantų. Tačiau bėda, kad pačius kraterius surasti nėra taip paprasta. Tačiau jei tokios struktūros surandamos, jose brangakmenių tikrai galima ieškoti.

„Iš tikrųjų tikimybė surasti smūginių kraterių visada yra. Visa žemė padengta tokiomis struktūromis. Dalis jų atrasta, o dalis – dar ne. Dideliuose krateriuose galima ieškoti deimantų“, - dėstė pašnekovas.

G. Skridlaitė

Tokiuose krateriuose gali būti smūginių deimantų. Teorinė prielaida galėtų būti. Tai būtų smūginės kilmės deimantai. Visgi reikėtų ieškoti dideliuose krateriuose, kur buvo toks stiprus smūgis, kad deimantai susidarytų.

Visgi geologai iškėlė ir dar vieną prielaidą, kur jų Lietuvoje būtų galima ieškoti. Jie laikėsi nuomonės, kad kristalinių uolienų pamate gali būti kimberlitinių vamzdelių, kurie sudaro prielaidą, kad toje vietoje galima surasti ir deimantų.

Deimantai krateriuose – daugiau teorinė tikimybė

Vis tik Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros doc. dr. Gražina Skridlaitė tuo rimtai abejojo. „Tikimybė Lietuvoje surasti tokių vamzdelių yra labai maža. Yra specifinės struktūros, kuriose surandamas deimantas. Bet turi būti labai stora pluta, kurios Lietuvoje nėra. Lietuvoje yra kitokia geologinė sandara nei tų vietų, kur būna deimantinių vamzdelių. Arčiausiai deimantų gali būti Baltarusijoje – pietinėje dalyje yra tyrinėta. Tačiau gautos žinios labai neaiškios, nes deimantų ten galėjo atsirasti ir nuo gręžimo įrenginių. Nebuvo patvirtinimo, kad ten rasti deimantai susiformavo natūraliai. Oficialiai arčiausiai deimantų yra šiaurės Rusijoje – Baltosios jūros pakrantėje. Ten vamzdelių liekanų yra rasta“, - aiškino pašnekovė.

G. Skridlaitė

Dažniausiai deimantai, kaip ir auksas, telkiasi pro sąvartynus tekančiuose upeliukuose. Lietuvos specialistai upelių dugne jau rado aukso. Žinoma, didesnė tikimybė rasti aukso, nes jo su prietaisais išmetama daugiau. Tai yra labiau naudota medžiaga. Paieškos vyksta plovimo būdu. Tačiau išgauti šias medžiagas nėra paprasta. Jos būna vos ne miltelių pavidalo.

Užtat, mokslininkės teigimu, bent jau teorinė galimybė, kad deimantų gali būti meteoritiniuose krateriuose, yra. „Tokiuose krateriuose gali būti smūginių deimantų. Teorinė prielaida galėtų būti. Tai būtų smūginės kilmės deimantai. Visgi reikėtų ieškoti dideliuose krateriuose, kur buvo toks stiprus smūgis, kad deimantai susidarytų“, - tikino mokslininkė.

Ji suskubo pridurti, kad Lietuvoje nėra lengvai prieinamo smūginio kraterio, kurį mokslininkai galėtų tyrinėti. Negana to, yra nedaug ir požymių, kad šie krateriai galėtų slėpti deimantus. Todėl G. Skridlaitė abejojo, ar verta skirti pinigų šių kraterių tyrimams.

„Požymių, kad tuose krateriuose yra deimantų, mažai. Tai daugiau teorinė galimybė. Mizarų kraterį galima pasiekti tik gręžiniais, kadangi jis yra po žeme. Paviršiuje tokių kraterių nėra rasta. O vieno gręžinio kaina – daugiau nei milijonas (litų, - red. past.). Be to, jei deimantų ir pavyktų rasti, kiekis būtų labai mažas“, - kalbėjo pašnekovė.

Deimantų ir aukso geriau ieškoti sąvartynuose

Jos teigimu, deimantų verčiau ieškoti šalia sąvartynų esančiuose upeliuose. Be to, ten yra rasta ir aukso. Tokios paieškos kainuotų žymiai mažiau, tačiau net ir sėkmės atveju radinys būtų labai menkas.

„Deimantų galima rasti sąvartynuose. Į juos pateko daug prietaisų, kuriuos gaminant buvo naudojami deimantai. Pavyzdžiui, jie naudoti gaminant pjovimo diskus, kurie skirti pjauti labai tvirtoms medžiagoms. Dažniausiai deimantai, kaip ir auksas, telkiasi pro sąvartynus tekančiuose upeliukuose. Lietuvos specialistai upelių dugne jau buvo radę aukso. Žinoma, didesnė tikimybė rasti aukso, nes jo su prietaisais išmetama daugiau. Tai dažniau naudota medžiaga. Paieškos vyksta plovimo būdu. Tačiau išgauti šias medžiagas nėra paprasta. Jos būna vos ne miltelių pavidalo, - dėstė G. Skridlaitė.

Lietuvos geologijos tarnybos Taršos poveikio vertinimo poskyrio vyriausioji specialistė Virgilija Gregorauskienė GRYNAS.lt teigė, kad sąvartynų skysčių surinkimo kanaluose auksas nėra keistas reiškinys. Tačiau ji tikino, kad ten jis patenka mechaniškai. Kiekvienas sąvartynas turi jame susikaupiančio skysčio surinkimo kanalus, į kuriuos per laiką, pašnekovės teigimu, gali prasiskverbti nuo įvairių daiktų atitrūkusio aukso gabalėliai. Specialistė pridėjo, kad jie nebūna chemiškai pakitę. Auksas tuo ir vertingas, kad yra chemiškai neaktyvus.