Šuns be socializacijos – aibė problemų

Tik mažiau nei dešimtadalis iš pusės milijono Lietuvoje gyvenančių šunų turi kilmės dokumentus, liudijančius jų genetinę sveikatą. Likusi populiacija – apie 40 tūkst. naujų kasmet gimstančių šunų – yra daugintojų veiklos rezultatas.

„Į mus nuolat kreipiasi pagal skelbimus internete ir turguose šuniukus įsigiję žmonės, sakydami, kad gyvūnas po kelių dienų nugaišo, arba paaugus paaiškėjo, kad jis nėra tos veislės šuo, kurią jiems buvo nurodęs pardavėjas”, - sakė projektą „NoriuŠuns.lt” iniciavusios Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.

Jos teigimu, šunų daugintojai neretai greito pelno siekia nehumaniško elgesio su gyvūnais sąskaita, tačiau to pasekmės – ne tik nukentėjęs šuo.

„Šuo, kurį jauname amžiuje daugintojai patingėjo socializuoti, sunkiai prisitaiko ir prie gyvenimo tarp žmonių. Ima lįsti baimės ir agresijos apraiškos, o tai gyvenimą su šunimi paverčia sunkiu darbu. Jo neištvėrę kai kurie žmonės augintinius atiduoda į prieglaudas arba užmigdo”, - sakė B.Kymantaitė.

Siekiant išvengti tokių pasekmių, projekto iniciatoriai ir iniciatyvai pritariantis atlikėjas Jurgis Didžiulis, pats auginantis bulmastifą Rembo ir neveislinį šunelį Rokį, rekomenduoja priglausti šunį iš prieglaudos arba pirkti jį iš atsakingų veisėjų. „Jeigu žmogus neima šuns iš profesionalo, tada geriau yra iš gatvės paimti šuniuką, kuriam to labai reikia”, - sakė J.Didžiulis.

Dokumentai – ne tik parodoms

Jam pritaria dizaineris Robertas Kalinkinas: „Siūlyčiau važiuoti į prieglaudas ir pasiimti tuos gyvūnus, kurių gyvybė priklauso nuo tos dienos: ar jį pasiims, ar užmigdys”.

Šuo, kurį jauname amžiuje daugintojai patingėjo socializuoti, sunkiai prisitaiko ir prie gyvenimo tarp žmonių. Ima lįsti baimės ir agresijos apraiškos, o tai gyvenimą su šunimi paverčia sunkiu darbu. Jo neištvėrę kai kurie žmonės augintinius atiduoda į prieglaudas arba užmigdo.
B. Kymantaitė

Tuo tarpu turguose ir per skelbimus internete šuniukus parduodančius daugintojus, siūlančius „veislinius” šuniukus be dokumentų, Lietuvos gyvūnų teisių organizacija siūlo vertinti itin kritiškai. „Kilmę įrodantys dokumentai yra garantas, kad įsigijote būtent tokį augintinį, kokios veislės ieškojote. Jie kainuoja apie 30 Lt, taigi nėra jokio pagrindo jų neišrašyti”, - sakė B.Kymantaitė.

Jai antrina iniciatyvai „NoriuŠuns.lt” pritarianti taksų veisėja Skaiva Jasevičiūtė. „Net jeigu nori šuniuko namams, vis tiek vienareikšmiškai reikėtų imti augintinį su dokumentais, nes dokumentai nėra skirti tik parodoms”, - sako ji.

Anot B.Kymantaitės, atsakingų veisėjų šuniukai brangesni nei daugintojų dėl to, kad pastarieji sutaupo kitiems dalykams: netikrina kergiamų šunų sveikatos, nedaro genetinių tyrimų, neinvestuoja į saugią ir sveiką šunims augti aplinką ir žinias apie šunų socializaciją.