Nusipirkti ungurių darosi vis sunkiau

Kuršių nerijoje poilsiavęs GRYNAS.lt skaitytojas skundėsi, kad Juodkrantėje sunkiai sekėsi rasti brangiai kainuojantį ungurį. Tačiau tai nenustebino nei žvejų, nei mokslininkų. Ungurių labai sparčiai mažėja visame pasaulyje. Todėl palengva turime atprasti nuo šios žuvies ir jau dabar reikėtų pradėti ieškoti, kuo ją būtų galima pakeisti.

Kuršių marių žvejys Algimantas Dirsė sutiko, kad ungurių sugaunama mažiau, tačiau jis nemano, kad taip yra dėl to, jog mariose apskritai mažėtų šios žuvies. Pašnekovas įvardijo konkrečią priežastį – Klaipėdos uosto gilinimo darbai.

Žvejo verslininko nuomone, pagilėjus uostui į marias patenka daugiau sūraus Baltijos jūros vandens, kuris esą nėra priimtinas ne tik unguriams, bet ir kitoms žuvims. Kaip tik todėl, A. Dirsė spėjo, kad unguriai traukiasi į Kaliningrado sritį, kur vanduo mažiau sūrus, ir ten džiugina Rusijos žvejus. Vyras aiškino, kad rusai dabar pagauna žymiai daugiau ungurių nei bet kada anksčiau.

Lietuvoje vykdoma ungurių populiacijos atkūrimo programa
Foto: Vilniaus RAAD nuotr.

Visgi jis pripažino, kad vien Lietuvoje sugautais unguriais vietinės rinkos pasotinti neįmanoma, todėl jų importuojama iš užsienio. Tačiau žvejas prognozavo, kad jei ateityje ungurių ant prekystalių ir sumažėtų, daugeliui dėl to galvos neturėtų skaudėti. A. Dirsė mano, kad lietuviai nėra labai dideli žuvies mėgėjai.

Ungurių sugaunama vis mažiau

Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė GRYNAS.lt pripažino, kad Kuršių mariose ungurių iš tiesų mažėja. Jei užpernai Kuršių marių žvejai verslininkai sugavo maždaug 1,5 tonos, tai pernai – tik 0,5 t. Pašnekovė teigė, kad žvejai palengva persiorientuoja prie kitos žuvies, kurių ištekliai yra didesni.

„Visoje Europoje ungurių sumažėjo. Todėl dabar vykdoma jų apsaugos programa. Kasmet ungurių sugauname vis mažiau. Dabar tai nebėra pagrindinė mūsų veiklos sritis. Vietoje ungurinių gaudyklių naudojame universalias. Dabar daugiausiai ungurių gaudoma Aukštaitijos upeliuose. Bet dėl suskystinų gamtinių dujų terminalo statybos, tam tikrų vietų gilinimo rūšinė įvairovė mariose mažėja. Metų gale galėsime tiksliai pasakyti, kokios žuvys traukiasi. Saugant ungurius žvejai verslininkai mažina gaudyklių skaičių, o taip pat kai kas visai traukiasi iš verslo“, - aiškino S. Jakubauskienė.

Viena iš nykimo priežasčių – stiklinių unguriukų gaudymas, siekiant patenkinti akvakultūros poreikius. Tokiuose ūkiuose unguriai nėra užauginami, nes lervutės paimamos iš gamtos. Tiesiog paauginama ir parduodama. Tai tikrai netaps atsvara natūralioje aplinkoje augantiems unguriams, nes vieną dieną gali nebelikti unguriukų, kurie auginami. Ir tada tas verslas baigsis.
R. Staponkus

Pasak jos, dabar daugiausiai ungurių importuojama iš užsienio, nes Lietuvoje šios žuvies tiek nėra, kad užtektų visiems norintiems jos įsigyti. Ir galiausiai pašnekovė pripažino, kad įvežtinių ungurių skonis visai neblogas. Tačiau čia pat ji paminėjo ir ne tokią džiugią naujieną: ungurių mažėjant jų kaina tikrai kils.

Kai natūralioje aplinkoje šios vertingos žuvies mažėja, kai kas ryžtasi ungurius auginti ir dirbtiniu būdu. Iš užsienio atsigabenami stikliniai unguriukai laikomi specialiuose baseinuose, kol pasiekia reikiamą dydį.

Ungurių populiaciją mažina ir brakonieriai
Foto: Utenos RAAD

Alternatyviosios akvakultūros entuziastas Algirdas Domarkas teigė, kad tuo užsiima ir viena Lietuvos įmonė. Jo teigimu, tai yra ganėtinai perspektyvi sritis, kuri galėtų tapti atsvara laisvėje gyvenantiems unguriams. Be to, pašnekovas prognozavo, kad tokių įmonių Lietuvoje turėtų atsirasti ir daugiau.

Specialistas: ungurių mažėja tikrai ne dėl Klaipėdos uosto

Vis dėlto Lietuvos gamtos fondo specialistas Robertas Staponkus šį reiškinį įvertino kiek kitaip. Jo teigimu, dirbtinis ungurių auginimas ne tik, kad neprisideda prie šių žuvų apsaugos, bet, negana to, ir mažina dabartinius išteklius. Taip atsitinka todėl, kad maži unguriukai auginimui paimami iš natūralios aplinkos. Juos išveisti dirbtiniu būdu nepavyksta.

„Didžiosios Europos Sąjungos valstybės, tokios kaip Prancūzija ir Ispanija, turi didžiulį ekonominį interesą šioje srityje ir leidžia tiekti ungurių lervutes į ūkius. Jei ne jų interesai, greičiausiai ungurių žvejyba ES jau būtų uždrausta. Tiesiog trūksta politinės valios. Viena iš nykimo priežasčių – stiklinių unguriukų gaudymas, siekiant patenkinti akvakultūros poreikius. Tokiuose ūkiuose unguriai nėra užauginami, nes lervutės paimamos iš gamtos. Tiesiog paauginama ir parduodama. Tai tikrai netaps atsvara natūralioje aplinkoje augantiems unguriams, nes vieną dieną gali nebelikti unguriukų, kurie auginami. Ir tada tas verslas baigsis“, - konstatavo specialistas, pridėjęs, kad tokiu būdu išaugintos žuvies kokybės priklauso nuo pašaro.

Anot ichtiologo, pagrindine ungurių išteklių mažėjimo priežastimi galima laikyti jų pergaudymą, kuris susijęs su versline žvejyba, ir migracijos kliūtis – užtvankos, hidroelektrinės ir kt.
Citata

Taip pat Lietuvos gamtos fondo atstovas paneigė teiginius, kad ungurių Kuršių mariose neva mažėja dėl uosto gilinimo darbų. Anot jo, tai yra viso pasaulio problema, į kurią reikia pažvelgti globaliai.

„Kai kas bando „pritempti“ prie uosto gilinimo darbų. Tačiau pirmiausia tai susiję su pačios rūšies nykimu visoje Europoje. Be mažųjų unguriukų išgaudymo yra dar viena nykimo priežastis – į įprastines vietas šios žuvys negali patekti dėl hidroelektrinių. Jeigu nebūtų vykdomi įžuvinimo darbai, Lietuvos vidaus vandenyse greičiausiai ungurių jau neturėtume. Dabar daugiausiai jų sugauname Aukštaitijoje, o ne Kuršių mariose. Tačiau pardavimui unguriai atvežami ir iš kitų šalių. Ir pagal skonį juos atskirti labai sunku. Sutinku, kad reikia griežtesnių ribojimų, bet jų reikia ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES“, - aiškino R. Staponkus.

Ungurius pavyksta išveisti, bet neužauginti

Ichtiologas Kęstutis Skrupskelis palaikė R. Staponkaus nuomonę, kad Lietuvoje ungurių mažėja tikrai ne dėl uosto gilinimo darbų. Anot jo, neteisūs žvejai verslininkai, teigiantys, kad dėl to šios žuvys plaukia į Rusijos teritorinius vandenis: „Ungurys yra migruojanti žuvų rūšis, puikiai galinti prisitaikyti gyventi tiek gėlame, tiek ir sūriame vandenyje. Juolab, kad ir mūsų Baltijos jūros sūrumas labai jau simbolinis, tad vargu ar galėtume sakyti, kad Kuršių marių gilinimo darbai ir dėl to gausiau į marias plūstantis sūrus vanduo lėmė ungurių pasitraukimą į Kuršių marių gilumą – dabartinę Kaliningrado teritoriją.“

Daugiausiai ungurių sugaunama Aukštaitijoje
Foto: Vilniaus RAAD nuotr.

Pašnekovas GRYNAS.lt atskleidė, kad ungurių sugavimas drastiškai mažėja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Ši tendencija sutinkame visame pasaulyje. Dėl to susirūpinimą išreiškė ir dar pernai į saugomų rūšių sąrašą ungurį įtraukė HELCOM organizacija. Remiantis ICES (tarptautinė jūrų tyrimų tarnyba) duomenimis, ungurių ištekliai dar iki 2000 metų, lyginant su 1960-1980 m. laimikiais, sumažėjo 90 proc. ir mažėja toliau.

Anot ichtiologo, pagrindine ungurių išteklių mažėjimo priežastimi galima laikyti jų pergaudymą, kuris susijęs su versline žvejyba, ir migracijos kliūtis – užtvankos, hidroelektrinės ir kt.

Specialistas apgailestavo, kad iki šiol mokslininkams nepavyksta dirbtiniu būdu išveisti ungurių. Todėl iki šiol visi įžuvinimui skirti unguriai į vidaus vandenis patekdavo iš žuvininkystės įmonių, kurios gaudydavo prie Europos krantų Golfo srovės atneštus stiklinius unguriukus. Kitose šalyse pirktos lervutės paauginamos mūsų žuvininkystės ūkiuose. Ir 1-2 gramų svorį pasiekę stikliniai unguriukai išleidžiami į vidaus vandens telkinius.

„Nors ungurių išveisimui metami didžiuliai pinigai, kol kas niekam dar nepavyko išveisti ir užauginti šių žuvų dirbtinėmis sąlygomis. Jų biologija net ir XXI amžiuje turi labai daug paslapčių. Kone prieš 50 metų pirmieji sėkmingai baro kamerose esant padidintam slėgiui ungurius išveisė Kaliningrado mokslininkai, tačiau nei tuomet, nei dabar nepavyko rasti kuo maitinti iš ikrų išsiritusias lervutes, kurios po kelių parų masiškai žūdavo. Japoninis ungurys sėkmingai veisti dirbtiniu būdu pradėtas prieš maždaug 10 metų. Galbūt kada nors pavyks išveisti ir europinį jo pusbrolį, tačiau kol kas galime tik stengtis padėti jam išlikti ribojant žvejybą, saugant ir atvirus paliekant migracijos kelius, įrengiant žuvitakius ant užtvankų, apsaugant juos nuo patekimo į hidroelektrinių turbinas“, - sakė K. Skrupskelis.