Pribloškianti diagnozė

„Virsmas 34-erių, kai galutinai nusprendžiau mesti rūkyti. Iki tol nepavyko net dešimt metų.. Sau pasakiau: metus negersiu nei lašo alkoholio, tam kad į rankas nepaimčiau nei vienos cigaretės! Nors iš tiesų sveikuoliško gyvenimo būdo pavyzdį jau seniausiai atsimenu iš vaikystės.

Atsimenu ankstyvus rytmečius ir mamą, darančią mankštą. Atsimenu ir laiką, kai su vyresniuoju broliu „valgydavome“ vadinamą geltonąją, pogrindinę literatūrą apie jogą, karate, kvėpavimą...“ , - prisimena S. Urbonas.

Paradoksas, bet ir iki to vadinamo slenksčio vyras gyveno gana sveikai – plaukiojo, užsiėmė daugiakove, meditavo.

Jei fiziškai jaučiausi geriau, tai morališkai teko išgyventi ir liūdnų akimirkų – supratau, kad pusės draugų jau nebeturiu.
S. Urbonas

„Ir vis dėlto tik 34-ių tvirtai pasiryžau pokyčiams. Ėmė trūkti energijos, jutau, kad kažkas nebe taip. Pasidariau tyrimus ir išgirdau diagnozę: senis! Organizmas „susidėvėjęs“, cholesterolio lygis baisus, kaulai susidėvėję, osteochondrozė, skoliozė... Bet jokios ligos lyg ir nėra, tai ir gydyti nėra ko – išgirdau iš daktarų. Tad nusprendžiau iniciatyvos imtis pats“ , -prisimena sveikuolis

Jis pripažįsta, jog nelengva buvo atsisakyti priklausomybių. Juk vartoti alkoholį priėmimuose, vakarėliuose įprastas dalykas, o kur taurelė, ten ir cigaretė

Atsimindamas tą laikotarpį galiu S. Urbonas sako, jog gyveno linksmai ir be alkoholio, o ypač džiaugdavosi po vakarėlių rytais, kai kiti nepakeldavo galvos.

Išbandymų metas ir tai, kas liko iš krūvos draugų

„Metęs gerti iškart pajutau lengvą aplinkinių spaudimą. Kaip, tu negeri?! Vis dėlto turėjau tvirtą poziciją ir atsilaikiau. Jei fiziškai jaučiausi geriau, tai morališkai teko išgyventi ir liūdnų akimirkų – supratau, kad pusės draugų jau nebeturiu. Deja, tokia tikrovė, su kai kuriais iš jų „draugauti“ galima tik prie butelio. Be alkoholio ir dabar sugeba bendrauti tik nedaug žmonių, Lietuvos masteliu – gal kokie 5 proc. Likusiems, alkoholis – būtinas atributas“ , - liūdnas išvadas padaro S. Urbonas.

Lietuviai yra tarp šalių, pirmaujančių pagal suvartojamo alkoholio kiekį žmogui, taigi jo atsisakęs žmogus tampa "balta varna"

Vis tik jį džiugina besikeičiantis jaunimo požiūris: daugėja festivalių, renginių be alkoholio. Jo nuomone, galbūt tas jaunas žmogus vėliau ir vartos alkoholį, bet atėjus tam tikram laikui, pradėjus trūkti energijos, jis sau pagalvos: bet tada jaučiaus kitaip, tada buvo faina, ir aš juk nevartojau svaigalų!

Senų žmonių skundimasis skausmais ir ligomis šiandien, deja, yra masinis reiškinys. Man didžiausias džiaugsmas būtų, jei neprireiktų tokios vaikų pagalbos senatvėje.
S. Urbonas

Sveikos mitybos formulės paieškos

„Tinkamos mitybos formulės ieškojau dešimt metų. Ir tik po keliolikos metų pajaučiau, kad jau šį tą žinau, galiu mokyti kitus. Ne gydyti, o mokyti. Bet tam reikia bent trijų mėnesių, neužtenka kelių dienų ar savaitės. Žmogus natūraliai linkęs priešintis: ne, mano seneliai taip gyveno, juodą duoną ir lašinius valgė ir aš taip noriu! Žmogui reikia patarti individualiai – ne tik dėl maisto, bet ir dėl fizinių krūvių, meditacijų.. Juk kiekvienas mes esame skirtingas. Man asmeniškai sunkiausia buvo atsisakyti kavos ir cukraus. Šiuos produktus vienareikšmiškai vadinu narkotikais. Taip pat apibūdinčiau kviečius ir pieną. Pastebiu, kad ir kitiems liūdniausia atsisveikinti su pienu, miltais,“ - dėstė sveikuolis.

„Jis prisimena, kaip gyvenimą pakeisti nusprendusiems žmonėms sapnuojasi bandelių kvapas. Užuodus cepelinus, ir man dar dabar nutysta seilė. Bet gyveni, ir tampi atsparesnis,“ - prisipažįsta S. Urbonas

Taip pat jis prisimena, kad nuo tokių pokyčių labiausiai atkalbinėja artimiausi žmonės.

 „Ką darai? Gyvenk kaip visi žmonės! Toks „palaikymas“ tikrai nepadeda. Artimieji apskritai bet kokiems pokyčiams dažniausiai yra linkę nepritarti. Palaimina tik pamatę teigiamus pokyčių rezultatus. Turiu omenyje ne tik mitybą, bet ir pvz. fizinius pratimus, meditacijas, proto mankštą,“- pasakoja S. Urbonas.

Sveikos mitybos nauda ir kodėl kartais „užsilenkia“ sveikuoliai

Vyras teigia, jog pakeitęs savo gyvenimo būdą, pajuto malonumą gyventi.

 „Aišku būna, kad miršta ir 40-metis sveikuolis! Bet gyvenęs palaidoje baloje toks žmogus anapilin greičiausiai būtų iškeliavęs bent dešimtmečiu anksčiau! „Nerūkysi, negersi – sveikas numirsi!“- šį sovietinį posakį jau seniai laikau savo mokymų kredo. Šiandien jau nebe daug kas tiki, kad tai įmanoma. O kas nenorėtų tokios lemties? Taip neapkrauname vaikų, artimųjų savo ligomis. Senų žmonių skundimasis skausmais ir ligomis šiandien, deja, yra masinis reiškinys. Man didžiausias džiaugsmas būtų, jei neprireiktų tokios vaikų pagalbos senatvėje“, - svarsto pašnekovas.

Vyro nuomone, keistis žmogus pirmiausia privalo norėti pats. Kartais vietoj jo iniciatyvą rodo šeima, artimieji. Tai nėra gerai, nes abejingą žmogų pakeisti sudėtinga.

Šiandienos skubančiame, beprotiškai daug informacijos talpinančiame gyvenime turime išmokti „ataušinti“ smegenis, išmesti tai, kas nereikalinga, kad tai nepereitų į fobijas, stresą. Taip pat esu įsitikinęs, kad ne mažiau 60 proc. mūsų valgiaraščio turi sudaryti žalias, neapdorotas maistas. Nesu nei griežtas veganas, nei vegetaras. Tačiau maistas mūsų sveikatai yra labai svarbus.
S. Urbonas

„Man labai patinka išsireiškimas, kad „Mokytojas ateina tada, kai mokinys būna pasiruošęs“. Į mane žmonės kreipiasi ne tik dėl sveikatos. Virš 30 metų dirbu ir asmenybės pokyčių srityje. Bet net ir sprendžiant žmogaus kūrybingumo, drąsos, pasitikėjimo problemas, nori nenori tenka atsigręžti į sveikatą. Juk visur reikia energijos, o jeigu jos nėra? Didžiausias džiaugsmas regėti žmones, pasiekusius rezultatus. Pvz. nukritusį svorį pastebėti lengviausia, bet labiausiai mane „veža“ žibančios akys, energija ir noras gyventi. Svarbu, kad žmonės įsisąmonintų, kad jie patys yra savo laiko, gyvenimo, nuotaikų valdytojai“, - kalba S. Urbonas.

Tai koks gi tas laimingo gyvenimo receptas?

S. Urbono nuomone, sveiko žmogaus gyvenime svarbiausi trys komponentai: fizinis krūvis, teisinga mityba ir meditacija. Jei pirmus du žmonės supranta ir yra linkę priimti, tai dėl trečiojo kyla klausimų.

„Meditacija – tai yra mūsų sugebėjimas valdyti visus psichinius procesus. Psichiniai procesai yra tiesiogiai susiję su kūno sveikata. Šiandienos skubančiame, beprotiškai daug informacijos talpinančiame gyvenime turime išmokti „ataušinti“ smegenis, išmesti tai, kas nereikalinga, kad tai nepereitų į fobijas, stresą. Taip pat esu įsitikinęs, kad ne mažiau 60 proc. mūsų valgiaraščio turi sudaryti žalias, neapdorotas maistas. Nesu nei griežtas veganas, nei vegetaras. Tačiau maistas mūsų sveikatai yra labai svarbus. Sakyčiau 60 proc. mūsų sveikatos priklauso nuo maisto, po 20 proc. – nuo psichikos ir nuo fizinio krūvio. Nežiūrint į tai, maistas mūsų gyvenime turėtų užimti nedidelę dalį. Visiems noriu palinkėti: nebijokite pokyčių, nebijokite domėtis, klausti, ieškoti“, - pokalbį palinkėjimu užbaigia sveikuolis.