Jūroje atsiras naujų saugomų teritorijų

Dauguma jau žinome, kokie Lietuvoje egzistuoja nacionaliniai parkai, rezervatai ar regioniniai parkai. Tačiau veikiausiai retam teko girdėti apie saugomas jūros teritorijas, ypač tas, kurios yra toliau nuo kranto – šalies ekonominėje zonoje. Artimiausiu metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba svarstys galimybę būtent šioje zonoje steigti dvi naujas saugomas teritorijas.

Šį siūlymą tarnybai pateikė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, atlikęs žuvų, paukščių ir jūrinių buveinių inventorizacijas bei įvertinęs galimybes ir poreikį tokias teritorijas steigti.

Antys pakoreguos laivybos kelius

Lietuvos išskirtinė ekonominė zona - tai už teritorinės jūros ribų, apie 22 kilometrai nuo kranto, esanti Baltijos jūros dalis, kurioje Lietuvos Respublika turi tam tikras teises, jurisdikciją ir pareigas.

Instituto vykdomo projekto metu šiose teritorijose buvo aptiktos giliavandenių rifų buveinės, svarbios Europos mastu. Teritorijose taip pat užfiksuotos gausios Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių – alkų, ledinių ančių, nuodėgulių sankaupos.

Pirmąsias jūrines saugomas teritorijas planuojama įsteigti Sambijos ir Klaipėdos–Ventspilio plynaukštėse. Šiose teritorijose minėtų gamtos turtų rasta daugiausiai. Įsteigus saugomas teritorijas, šiose vietose toliau bus vykdomi jūrinių ekosistemų tyrimai, vykdoma visuomenės informavimo veikla, prižiūrimi ir koreaguojami laivybos keliai bei kontroliuojama ūkinė veikla, galinti pakenkti ten egzistuojančiai ekosistemai.

Tralai pažeidžia jūros dugno buveines, dažnas laivų kursavimas paukščių perėjimo laikotarpiu gali būti jų žūties priežastimi – pabaidyti paukščiai išnaudoja daug energijos skraidymui ir dažnai nesugeba sugauti pakankamai maisto maitinimuisi.

Ekstremalių pojūčių mėgėjams pramogų taip pat netrūksta

Egistuoja ir kitos problemos – žuvų pergauda, šiukšlių laidojimas ir kt. Gerai suplanuotos ir atsakingai valdomos, jūrinės saugomos teritorijos prisideda prie vertingų gamtinių resursų išsaugojimo ir atkūrimo, teikia socialinę, ekonominę ir kultūrinę naudą.

Aplankyti jūrines saugomas teritorijas – kur kas sudėtingiau nei saugomas teritorijas sausumoje, tačiau vandenyje esanti biologinė įvairovė ne mažiau svarbi ir įspūdinga. Nors Baltijos jūros vanduo ne toks skaidrus kaip sūresnių Viduržemio regiono jūrų, Pajūrio regioninis parkas siūlo išbandyti nardymą – ties Nemirseta, ieškoti nuskendusių laivų, o priekrantės riedulynuose stebėti spalvotus builius, leituviškas krevetes bei smėlyje besislepiančias plekšnes.

Net ir pasilikus ant kranto, prie Smiltynės molo galima pamatyti įspūdingą reginį – strimėlių nerštą, kai dešimtys tūkstančių žuvų vienu metu sukasi aplink grubius priekrantės akmenis, norėdamos prie jų pritvirtinti savo ikrus. Jūrinėse saugomose teritorijose leidžiama ir megėjiška žvejyba.

Privatūs turizmo paslaugų tiekėjai Kuršių nerijos nacionaliniame parke kviečia paplaukioti greitaeigiais kateriais, išbandyti jėgos aitvarų ir burlenčių sportą.

Kiek saugomų jūros teritorijų turime Lietuvoje?

Baltijos jūros vertybes, jūros buveines ir rūšis toli nuo kranto nutolusiuose Baltijos jūros vandenyse, saugo ne tik Lietuva. 11,7 % Baltijos jūros ploto yra saugoma, o Baltijos jūros valstybių išskirtinėje ekonominėje zonoje saugomos teritorijos užima net 4,6 %. Didžiausią patirtį saugomų teritorijų steigime išskirtinėje ekonominėje zonoje yra sukaupusios Vokietija, Danija, Švedija.

Jungtinės karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje įsteigta net 21 jūrinė teritorija, kuriose saugomos retos jūrinės buveinės ir rūšys, svarbios tarptautiniu mastu, o visos jūrinės teritorijos, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, užima 8,4 % Jungtinei karalystei priklausančių vandenų. Pirmoji jūrinė saugoma teritorija Jungtinėje karalystėje buvo įsteigta 1986 m., Lundy saloje.

Baltijos jūros saugomos teritorijos svarbios ne tik nacionaliniu mastu. Tarptautinė paukščių apsaugos organizacija (angl. BirdLife International) jūrinėms saugomoms teritorijoms, kuriose telkiasi gausios migruojančių bei žiemojančių paukščių sankaupos, jau 2000 m. suteikė paukščiams svarbių teritorijų statusą. Taip pat jūrinės saugomos teritorijos priklauso Europos ekologiniam tinklui Natura 2000.

Net šešios saugomos teritorijos – Baltijos jūros ir Kuršių marių biosferos poligonai, Baltijos jūros talasologinis draustinis, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniai parkai, – įtrauktos į Helsinkio Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos saugomų teritorijų sąrašą (angl. HELCOM). Kuršių nerijos nacionalinis parkas 2000 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Saugomų teritorijų steigimą svarsto Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri dar šiais metais visus susidomėjusius pakvies į viešą pristatymą, kuriame supažindins su šių dviejų teritorijų paskelbimo saugomomis principais ir sąlygomis.