Pavojingiausia daugiabučio vieta, kur įstringa žmonės ir veisiasi visas kirmėlių arsenalas

Didmiesčių daugiabučiuose vis dar galima surasti sovietinį reliktą – atliekų šalinimo vamzdžius. Specialistai perspėja, kad tokie įrenginiai yra nehigieniški ir keliantys pavojų sveikatai, nes juose knibžda įvairiausių parazitų ir ligų sukėlėjų. Be kita ko, Rusijoje yra pasitaikę atvejų, kai tokiuose vamzdžiuose įstrigo žmonės. Visgi kai kurie gyventojai su šiais įrenginiais taip susigyveno, kad neįsivaizduoja, kaip galėtų šiukšles nešti į lauke pastatytus konteinerius.

Pavojingiausia, kai būna šiltas oras

Naujuose daugiabučiuose namuose šiukšlių surinkimo vamzdžių nerasime. Tačiau sovietmečiu statytuose daugiaaukščiuose jų nemažėja. Dalis gyventojų nesutinka, kad laiptinėse esančios skylės būtų nepajudinamai užsandarintos. Tokiu atveju šiukšles reikėtų išnešti ir išmesti į kieme stovinčius konteinerius.

Specialistai stebisi tokiu gyventojų užsispyrimu ir ragina žmones kuo greičiau atsisakyti tokių įrenginių, nes jie kelia didelį pavojų sveikatai. Pirmiausia jie atkreipia dėmesį į didelį triukšmą, kuris kyla vamzdžiu nuleidžiant žemyn didelį kiekį atliekų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė GRYNAS.lt teigė, kad atsisakyti nehigieniškų įrenginių labai paprasta. Juos galima užsandarinti, jei tam pritaria dauguma laiptinės gyventojų.

„Daugiabučių gyventojai yra bendrijų nariai. Ir jie, susibūrę į bendrijas, gali labai daug nuveikti. Jei gyventojai nutaria, kad tie vamzdžiai nereikalingi, jie užsandarinami. Gyventojai yra namo savininkai ir tvarkosi taip, kaip tik nori“, - sakė pašnekovė.

Vis dėlto specialistė linkusi manyti, kad tokių įrenginių vertėtų atsisakyti. Anot jos, būtų žymiai geriau, jei atliekos kauptųsi ne patalpoje, bet lauke. Tada gyventojams kiltų žymiai mažesnė grėsmė.

Citata

Tarp devinto ir aštunto aukšto vamzdyje įstrigusios moters riksmą pirmieji išgirdę namo gyventojai apie nelaimę pranešė milicijai, kurios darbuotojai į įvykio vietą nusiuntė gelbėtojus. Kaip vėliau paaiškėjo, nelaimėlė buvo girta.

„Aš pasisakau už tai, kad tie konteineriai būtų lauke, o ne žmonėms po nosimi. Pirma, išnešdami šiukšles daugiau judame. Antra, jei norime, kad vamzdžiai būtų švarūs, visiems reiktų labai kultūringai mesti supakuotas atliekas. Jeigu praplyšta maišelis, išterliojamos ir užteršiamos vamzdžio sienelės. Užteršimas ne visada gali būti nuvalomas. Apskritai valyti reikėtų labai dažnai, ypač kai būna šiltas oras. Maisto atliekos labai greitai genda ir taip atsiranda nemalonus kvapas. Ten, kur maistas, visada yra parazitų ir bakterijų. Norint to išvengti turi būti švaru arba geriau visai atsisakyti tų angų“, - savo poziciją išsakė B. Zdanevičienė.

Dauguma daugiabučius administruojančių įmonių šiukšlių vamzdžio valymą organizuoja kartą per metus.

Išmetant šiukšles namo galima „parsinešti“ ligą

Pasidomėjus, kuo nehigieniški vamzdžiai taip kenkia žmonėms, visuomenės sveikatos specialistė paminėjo neseniai atliktus tyrimus, atskleidusius, kad prisilietus prie šių įrenginių galima užsikrėsti įvairiausiomis ligomis.

„Esame atlikę tyrimą ir tuose vamzdžiuose radome askaridžių, spalinių, mažojo kaspinuočio kiaušinėlių. Be to, galima užsikrėsti toksokaroze, toksoplazmoze, šigelioze ir kitomis ligomis. Apskritai yra labai didelė žarnyno infekcijos rizika“, - aiškino pašnekovė.

Jos teigimu, vienintelė išeitis nenorint užsikrėsti – kruopštus rankų plovimas.

„Jeigu naudojamasi tuo vamzdžiu, apsisaugoti padeda rankų plovimas. Oru užkratas neplinta. Infekcijos plinta per nešvarias rankas. Jei aplinka ir labai purvina, rankų plovimas yra pagrindinė profilaktinė priemonė. Apskritai nėra nieko švariau už vandenį ir muilą“, - patarė B. Zdanevičienė.

Vamzdžiuose užstringa net žmonės

Pasirodo, kad šie įrenginiai gali sukelti dar didesnių bėdų.  Naujienų portalas DELFI prieš keletą metų rašė apie Rusijoje Volgogrado gelbėtojų ištrauktą daugiabučio vamzdyje įstrigusią nuogą moterį. Tarp devinto ir aštunto aukšto įstrigusios moters riksmą pirmieji išgirdę namo gyventojai apie nelaimę pranešė milicijai, kurios darbuotojai į įvykio vietą nusiuntė gelbėtojus. Kaip vėliau paaiškėjo, nelaimėlė buvo girta.

2012-ųjų pabaigoje taip pat Rusijos Čeliabinsko mieste šiukšlių vamzdyje įstrigo 20-metė, nėrusi į mirtinai pavojingą įrenginį tuomet, kai netyčia ten švystelėjo dalį dar geros kosmetikos. Gelbėtojus taip pat iškvietė namo kaimynai. Pranešama, jog iš vamzdžio išvaduota mergina buvo visa išsiterliojusi atliekose, tačiau ketino toliau raustis konteineryje savo kosmetikos. Gelbėtojams vos ne vos pavyko nelaimėlę ištempti iš patalpos, kur stovėjo šiukšlių konteineris.

Lrytas.lt pranešė apie dar vieną tokį patį atvejį, pasitaikiusį Rusijos teritorijoje, Tiumenėje. Gelbėtojams teko gelbėti atliekų vamzdyje įstrigusį vyrą, kuris, kaip teigė po išlaisvinimo, į jį įlindo norėdamas pasislėpti nuo draugės. Devynaukščio namo 31-erių metų gyventojas į vamzdį įlipo aštuntame aukšte, o užstrigo penktame.

B. Zdanevičienė

Esame atlikę tyrimą ir tuose vamzdžiuose radome askaridžių, spalinių, mažojo kaspinuočio kiaušinėlių. Be to, galima užsikrėsti toksokaroze, toksoplazmoze, šigelioze ir kitomis ligomis. Apskritai yra labai didelė žarnyno infekcijos rizika.

Nemažiau keistų nutikimų pasitaiko ir Lietuvoje. Vilnietis Lukas pripažino, kad lėbavimu pasižymintys jo kaimynai kartą įsiaudrinę vamzdžiu nuleido katę. Anot jo, nelaimėlė išgyveno, tačiau iš patalpos, kur laikomas atliekų konteineris, ji buvo išleista tik kitą dieną.

Vamzdžiai labai dažnai užsikiša

Pastatus administruojančios įmonės „Vitės valdos“ direktorius Jevgenijus Sakovskis GRYNAS.lt atskleidė pastebintis, kad vis daugiau daugiabučių ryžtasi atsisakyti nehigieniškų atliekų nuleidimo vamzdžių. Ir jis tokį apsisprendimą sveikina, kadangi mano, jog toks atliekų šalinimo būdas nėra teisingas pasirinkimas.

„Mūsų įmonė dirba visoje Lietuvoje ir pastebime aiškią tendenciją – atliekų vamzdžių mažėja. Visuose Klaipėdoje mūsų administruojamuose namuose tokių vamzdžių jau nėra. Visi  buvo uždaryti. Atliekų surinkimui buvo skirtos kitos vietos, kur stovi konteineriai“, - atskleidė pašnekovas.

J. Sakovskis laikėsi tokios pačios nuomonės kaip ir B. Zdanevičienė. Jo teigimu, tokie vamzdžiai kelia pavojų žmonių sveikatai, todėl vertėtų jų kuo greičiau atsisakyti. „Tokius vamzdžius vertinu neigiamai. Visų pirma dėl antisanitarinių sąlygų. Tokiuose namuose nekomfortiška gyventi, kadangi nuolat būna negeras kvapas. Be to, ir kenkėjų – žiurkių, tarakonų – atsiranda. Tikrai yra rizika susirgti“, - tikino įmonės vadovas.

Galbūt kai šiukšlės nešamos į lauke stovinčius konteinerius, daugėja rūšiuojančiųjų? Pašnekovas linkęs manyti, kad toks teiginys teisingas: „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad daugiau išrūšiuojama, kai atliekos metamos į lauke stovinčius konteinerius. Kai šiukšles galima išmesti koridoriuje, sunkiau prisiversti rūšiuoti. Tada tai daro tik labai atsakingi žmonės. O jei eini prie buitinių atliekų konteinerių ir šalia stovi rūšiavimo konteineriai, atsiranda stimulas rūšiuoti.“

Galiausiai pašnekovas pripažino, kad dar vienas atliekų vamzdžių minusas – palyginti dažnas jų užsikišimas. Ir dėl to kalti patys gyventojai, kadangi kiša atliekas, su kuriomis atsisveikinti reikia visai kitaip.

„Jei kažkas daro remontą ir išmeta statybines atliekas ar dėžes, susidaro kamštis. Dažniausiai taip nenutinka vien nuo buitinių atliekų“, - teigė J. Sakovskis.