Kai kada samanų dekoracijos atrodo juokingai

Lietuvoje gerai žinoma vestuvių planuotoja Diana Sugintienė, GRYNAS.lt paprašyta pakomentuoti situaciją, teigė nepastebėjusi, kad paskutiniu metu poros būtų itin susidomėjusios samanomis. Ji atskleidė, kad iš samanų tikrai kuriamos dekoracijos, tačiau tam jos pradėtos naudoti tikrai ne dabar. Moters manymu, samanos lygiai taip pat buvo naudojamos ir prieš dešimtmetį.

„Negalėčiau pasakyti, kas samanos staiga tapo šių metų topu. Samanos buvo naudojamos tiek prieš 10 metų, tiek ir dabar. Bet tikrai nėra taip, kad ši mada dabar labai suintensyvėjo“, - sakė vestuvių planuotoja.

Be to, ji tikino, kad ši medžiaga, iš kurios gaminamo šventinės dekoracijos, nėra jau tokia universali. Lengviausia samanas pritaikyti vestuvių puotą rengiant kaimo turizmo sodyboje. O, pavyzdžiui, sename dvare jos visai netiktų.

Jaunavedžiai kartais nori šventę papuošti samanomis
Foto: Organizatorių nuotr.

„Kiekvienas savaip įsivaizduoja dekorą. Jeigu vestuvių šventė rengiama kaimo turizmo sodyboje ir norima gamtos motyvų, kodėl tų samanų nepanaudojus? Pavyzdžiui, ant samanų gali būti padėti vestuviniai žiedai. O taip jomis galima iškloti indus, kuriuose laikomi vaisiai. Kaip bebūtų, tai yra gamtos motyvas. Kai kada jie tikrai naudojami. Bet jeigu iškilmės vyks dvare, juokingai atrodys, jei vyraus samanų motyvas. Tai daugiau naudojama vestuves švenčiant gamtoje“, - dėstė D. Sugintienė.

Dzūkijoje nuo seno samanos būdavo naudojamos kraikui. Seniau žmonės masiškai rinkdavo samanas. Nors tai ir būdavo draudžiama, miškininkai į tai didelio dėmesio nekreipdavo, nes visi buvo prie to pripratę.
M. Lapelė

Pasidomėjus, kokiu būdu jaunuosius pasiekia samanos, vestuvių planuotoja teigė, kad jos specialiai neauginamos, todėl parsinešamos tiesiog iš miško. „Dažniausiai jos imamos iš miško. Kad kažkas užsiimtų jų auginimu taip, kaip rožių, nesu girdėjusi. Nėra tokios didelės paklausos. Tikrai niekur nesu mačiusi, kad jomis būtų prekiaujama. Ir apskritai per vestuves jų naudojama labai mažai“, - aiškino pašnekovė.

Anksčiau samanas nešdavo į tvartą

Kad vestuvininkai į miškus rauti samanų nepuola, patvirtino ir Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė. Ir apskritai, kad per vestuves būtų naudojamos samanos, jis teigė išgirdęs pirmą kartą.

Anot gamtininko, samanų į mišką žmonės žymiai dažniau ateidavo ieškoti anksčiau, kai ūkininkų tvartuose mūkdavo daug karvių. „Dzūkijoje nuo seno samanos būdavo naudojamos kraikui. Seniau žmonės masiškai rinkdavo samanas. Nors tai ir būdavo draudžiama, miškininkai į tai didelio dėmesio nekreipdavo, nes visi buvo prie to pripratę. Jeigu būdavo numatyta kokia kirtavietė, miškininkai ūkininkams leisdavo pasiimti samanas. Jos būdavo tvarte naudojamos vietoje šiaudų ir durpių“, - pasakojo gamtininkas.

Dekoracijoms naudojamos samanos
Foto: D.Liekio nuotr.

Tačiau kai gyvulių tvartuose labai sumažėjo, ūkininkai samanų į miškus nebeeina. O jei vienas kitas žmogus, norėdamas pagražinti savo šventę, kokį kuokštelį ir išsirauna, pašnekovas didelės žalos aplinkai dėl to neįžvelgia. Anot jo, miško paklotei žymiai labiau kenkia netinkamai vykdomi miško kirtimo darbai.

„Pirmą kartą girdžiu, kad kažkas samanas rinktų dėl vestuvių. Aišku, vienas kitas žmogus gal kiek ir parsineša. Oficialiai dėl to yra baudžiama, nes tokiu būdu žalojama miško paklotė. Bet man atrodo, kad jei šiek tiek dekoracijų kūrimui samanų ir parsinešama, dėl to niekam didelės žalos nėra. Miško technika paklotę žymiai labiau sugadina“, - aiškino M. Lapelė.

Didžiausia bauda – 200 tūkst. litų

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio vedėjas Saulius Gatelis taip pat teigė nepastebėjęs, kad žmonės iš miškų masiškai temptų samanas. Tačiau jis perspėjo, kad už tai būtų baudžiama.

„Tokios tendencijos nėra. Pasitaiko tik pavieniai atvejai, kai žalojama miško paklotė. Tiesa, kartais ji nustumiama buldozeriu. Šiaip žala skaičiuojama taip: 10 litų – už kvadratinį metrą. O pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą bauda sieki iki 200 litų. Tai viską susumavus išeina gan didelė suma. Jei sumaitojama iki hektaro, tenka sumokėti 200 tūkst. Lt. Šiemet kai kam tokią sumą jau teko sumokėti. Bet tai yra pavieniai atvejai“, - sakė S. Gatelis.