Pastatoma greitai, bet kiekvienam nepavyksta

Pajūryje dirbę GRYNAS.lt žurnalistai apsilankę Palangoje esančiame smėlio skulptūrų muziejuje aptiko įvairių kino herojų. Štai prie įėjimo jau antrus metus riogso nerangusis storulis Houmeris Simpsonas. „Tai – klasika“, - šyptelėjo muziejaus įkūrėjas.

Pernykštėje ekspozicijoje dominavo pasaulinės animacijos herojai, o šiemet duoklė atiduota Holivudo filmų veikėjams. Fantastinio žanro mėgėjai parodoje gali rasti iš smėlio sukurtų „Jūros periodo parko“, „Žvaigždžių karų“, „Karibų piratų“, „Žiedų valdovo“ ir kitų filmų herojų. Iš viso muziejuje šiemet - 13 žmogaus dydžio eksponatų.

Pasidomėjus, kiek laiko reikia norint sukurti tokias skulptūras, A. Petkus tikino, kad viskas priklauso nuo patirties ir meistriškumo lygio. Pavyzdžiui, jis vieną kūrinį kuria keletą dienų, o kai kam galbūt reikėtų ir daugiau laiko.

„Kiekvienas skulptorius dirba skirtingai. Aš padarau greitai – per dvi ar keturias dienas. Bet kitas gal dirbtų ir dešimt dienų. Nuo įgūdžių viskas priklauso“, - GRYNAS.lt kalbėjo pašnekovas.

Tiesa, smėlio skulptūras Vilniaus dailės akademiją baigęs vyras šiemet kūrė ne vienas. Jam padėjo žinomas Italijos skulptorius, įvairių konkursų prizininkas Leonardas Ugolini.

Pajūrio smėlis netinka

Palangoje muziejų įkūręs vyras atskleidė, kad profesionalams ypatingos medžiagos nereikia. Visos skulptūros sukurtos tiesiog iš smėlio ir vandens. Įdomu, kad pajūrio smėlis tam netinka. Todėl statybinę medžiagą teko vežti iš karjero: „Paplūdimio smėlis netinka – viskas suvežta iš artimiausio karjero. Netinka todėl, kad jo struktūroje yra per daug smulkių akmenukų. Iš viso reikėjo atvežti 100 tonų smėlio,“ - atskleidė skulptorius.

Pasirodo, kad ne tik medžiaga elementari, bet ir gamybos priemonės. Jokių specialių įrankių skulptūrų iš smėlio gamybai nusipirkti nepavyks, todėl skulptoriai patys suka galvą, kas jiems tinka geriausiai: „Svarbiausias įrankis – kastuvas. Su juo kasi ir figūruoji smėlį. Tada tinka „špakliarkos“, virtuvės įrankiai, tokie kaip šakutės, šaukštai, samčiai, ir pan. Viskas priklauso nuo skulptoriaus išmonės. Specialių įrankių tikrai nėra. Viską turi spręsti pats,“ - kalbėjo A. Petkus.
A. Petkus

O ir prižiūrėti šiuos kūrinius nėra sudėtinga. A. Petkus atskleidė, kad svarbiausia nestatyti jų ten, kur nuolatinė vibracija. Daugiau ypatingų sąlygų nėra – nei temperatūra, nei drėgmė nesvarbu. O ir pačios skulptūros laikosi ganėtinai ilgai. Pernai muziejuje pastatyti darbai buvo nugriauti tik šią vasarą. Tiesa, jų geriau neliesti, nes tvirčiau ranka stumtelėjus iš meno kūrinio liks tik smėlio krūva. O statant lauke skulptoriai į vandenį įpila šiek tiek klijų, kad skulptūras mažiau paveiktų vanduo.

Užsienyje labai populiaru, o Lietuvoje žengiami pirmieji žingsniai

Vis dėlto su menu nieko bendro neturinčiam žmogui išmokti kurti tokias skulptūras nėra taip paprasta. Pašnekovo teigimu, yra netgi profesionalių skulptorių, kuriems dirbti su smėliu nepavyksta: „Daugiausia tokius kūrinius kuria skulptoriai. Tinka studijose įgytos žinios, tik naudojama kita medžiaga. Bet yra tokių skulptorių, kuriems dirbti su smėliu neišeina. O kitam užtenka dvejų metų ir skulptūra „suskamba“. Aš pats tuo užsiimu jau aštuonerius metus. Taip pat kuriu skulptūras ir iš ledo. Per tiek laiko įgijau daug įgūdžių ir dabar keliauju po visą pasaulį. Tačiau dabar noriu kažką Lietuvai duoti“, - pasakojo menininkas.
A. Petkus
Svarbiausias įrankis – kastuvas. Su juo kasi ir figūruoji smėlį. Tada tinka „špakliarkos“, virtuvės įrankiai, tokie kaip šakutės, šaukštai, samčiai, ir pan. Viskas priklauso nuo skulptoriaus išmonės. Specialių įrankių tikrai nėra. Viską turi spręsti pats.

Anot jo, mūsų šalyje yra labai mažai kūrėjų, kurie gamina skulptūras iš smėlio ir ledo. Užsienyje, pašnekovo teigimu, tai žymiai populiariau. „Olandijoje tai labai populiaru. Net Latvijoje vyksta įvairūs festivaliai. O Lietuvoje žengiami dar tik pirmieji žingsniai. Tikrai yra mažai menininkų, kuriems tai įdomu. Tačiau aš dirbu ne vien su smėliu ir ledu. Kai yra laisvo laiko, savo studijoje dirbu su metalu, akmenim ir medžiu“, - sakė A. Petkus.

Galiausiai pašnekovas atskleidė, kad kitais metais planuoja muziejui ieškoti naujų patalpų, kuriose tilptų daugiau eksponatų iš smėlio. Be to, jie turėtų būti dar didesni. O taip pat jis norėtų eksponuoti ir daugiau menininkų iš kitų pasaulio šalių darbų.

Šiemet Palangoje atsirado dar viena vieta, kurioje poilsiautojai gali rasti smėlio skulptūrų. Birželio pabaigoje prasidėjo Tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis, kuriame po atviru dangumi stovi menininkų iš Danijos, Vengrijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sukurti darbai. Šis smėlio skulptūrų parkas įsikūrė J. Basanavičiaus gatvės gale esančiame skvere, šalia buvusio mini golfo aikštyno ir Meilės alėjos.