Galvoja apie 50 avių
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pasakoja nuolat sukanti galvą, kaip atviras erdves apsaugoti nuo užžėlimo. Jos turi būti nuolat šienaujamos, o dideliuos plotuose tai padaryti sudėtinga. Taigi direkcija pasiryžo eksperimentui. Jame kviečiami dalyvauti avių augintojai, kurie turėtų galimybę vasarai į Kuršių neriją atvežti savo avis ir jas ganyti minėtuose raguose, o rugsėjo mėnesį avis išsivežti.
Anot jos, nors paraiška gauti paramai iš norvegų fondo jau yra pateikta, stinga praktikos, kaip vyksta nuganymas, su kokiomis problemomis ar kaip tik naujomis galimybėmis susiduriama. Taigi šią vasarą pasiryžta „atlikti namų darbus“.
„Norime padaryti šiokį tokį eksperimentą, gal kažkas sutiktų atvažiuoti ir pasižiūrėti, kaip čia viskas išeina“, - teigė A. Feser, pridurdama, kad šiuo metu į pateiktą pasiūlymą atsiliepė tik vienas žmogus.
Pašnekovė svarsto, kad pradžiai maždaug 20 hektarų teritorijai nuganyti pakaktų apie 50 avių. Dalį žemių galima būtų aptverti elektriniu piemeniu. Jeigu eksperimentas pasiteisintų, kitąmet šienautiną teritoriją galima būtų didinti.
Mokėti už ganymą kol kas negalės
A. Feser atvirai pripažįsta, kad į eksperimentą pritraukti daugiau įmonių nėra lengva, nes direkcija negali pasiūlyti jokio finansinio paskatinimo. Tiesa, pašnekovė svarsto, kad galbūt parkas galėtų pagelbėti verslininkams įsigyjant elektrinį piemenį.
„Šiuo metu mes neturime jokio finansavimo, mums reikia daugiau entuziazmo. Jeigu atsirastų žmogus, kuris susidomės, pradėsime kalbėtis. Mums tai yra labai nauja, galbūt dėl to ir ieškome žmogaus, kuris ateitų ir pasakytų – taip yra gerai, anaip negerai, reikia pasiruošti. Galbūt galėtume pagelbėti nuperkant elektrinį piemenį, arba paieškoti rėmėjų“, - šypsosi A. Feser.
„Apie tai mąstėme pavasarį, bet per įvykusį gaisrą, viskas labai nusivėlino“, - pripažįsta Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
Norinčiųjų dalyvauti eksperimente bus laukiama iki šios savaitės pabaigos, nes kitaip visa žolė nudžius. Parko direktorė viliasi, kad galbūt atsiras daugiau entuziastų, o jeigu ne – bus kalbama su vieninteliu asmeniu, iki šiol žodžiu išreiškusiu susidomėjimą.
„Žmogus dirbęs Vokietijoje, turi avis Svencelės pievose, tikėkimės, kad galbūt kažkas pavyks“, - vylėsi A. Feser.
Sudėtinga patekti į teritoriją
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius GRYNAS.lt teigė, kad sumanymo idėja gera ir užsienyje tokia praktika yra gana išplitusi, tačiau bėda – kaip avis prižiūrėti, jeigu negyveni Kuršių nerijoje.
Anot jo, žolės „šienavimas“ avimis turi savų privalumų – darbas vyksta tyliai, ramiai, o ir kraštovaizdis atrodo kitaip, kai laukuose pilna gyvybės. Taip pat avys geriau „darbuojasi“ ten, kur sunku prieiti su žoliapjovėmis – prie krūmų, medžių ir pan.
Vis dėlto Lietuvoje avys nėra dar tiek populiarios, jų nėra tiek daug, kad nuganymo praktika būtų plačiau taikoma.
„Pas mus daugiau tokia praktika, kad parkų, šlaitų prižiūrėtojai griebiasi trimerių, jais pjauna vietoje to, kad ten ganytųsi gyvuliai“, - sakė pašnekovas.
Gyvuliai bus ganomi ir viešose erdvėse?
„Jos ėda labai daug žolių, neima tik tų, kurios labai jau badosi – dagilių ir pan. Daugumą paunksminių žolių su malonumu suėda. Tik žinoma žolės neturi būti peraugusios“, - pasakoja Ž. Augustinavičius.
Dauguma avių augintojų avių ganymui žemę nuomojasi, tačiau, pavyzdžiui, ekologinių ūkių savininkai turi užtikrinti, kad jų augintinės skabys ne bet kokią žolę ir ne bet kur. Visais kitais atvejais parkų, sodų ir net kai kurių viešųjų erdvių kraštovaizdžiams tvarkyti tikrai galima būtų į pagalbą pasitelkti ne žoliapjoves, o avis. Pavyzdžiui, Paryžiuje, aplink Eifelio bokštą, yra ganiusios ir avys.
„Teko anksčiau matyti reportažą, kaip avis gano po Eifelio bokštą – manau, kad ir pas mus ateis tie laikai, kai visiems atsibos su trimeriais lakstyti ir tam pasitelks gyvulius į talką“, - samprotavo Ž. Augustinavičius.
