Pažeidimas, apie kurį pranešus - tuoj pat pasigailima

Švariai su putomis nusiplauti automobilį galima nebent automobilių plovykloje. Miesto teritorijoje, kaip ir prie ežerų ar upių, mazgoti apdulkėjusią mašiną draudžiama. Išimtis – individualių namų kiemai. Tačiau reikia atminti, kad ir juose negalima naudoti cheminių priemonių. O tiems, kas į šiuos draudimus numoja ranka, gresia tūkstantinės baudos.

Mašiną galima plauti tik plovykloje ir savo kieme

Viešose miestų vietose negalima ne tik plauti automobilių, bet ir jų remontuoti ar dulkinti kilimėlių. Už tai numatyta atsakomybė. Aplinkosaugininkai sako, kad remontu ir automobilio plovimu reikia užsiiminėti savo kieme. Tačiau ir čia reikia užtikrinti, kad į aplinką nepatektų cheminės medžiagos, pavyzdžiui, plovimo skystis, alyva ar kuras.

Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistas Irmantas Valūnas GRYNAS.lt informavo, kad automobilių nei su cheminėmis priemonėmis, nei be jų plauti negalima esant arčiau nei 25 metrams iki vandens telkinio ir miesto teritorijoje, pavyzdžiui, daugiabučio kieme, kur to daryti neleidžia savivaldybių patvirtintos švaros ir tvarkos taisyklės.

Tačiau jei automobilį ruošiatės plauti be cheminių ploviklių, tuomet tai galima daryti ir gamtoje: „Norint naudoti chemiją belieka plovyklos. Mano nuomone, jei nenaudojamos plovimo priemonės, neplaunamas variklis, kai gali nubėgti tepalai, galima plauti nuosavame kieme ir gamtoje, tik ne vandens telkinio apsaugos juostoje. O šampūnų naudoti negalima, nes tai būtų teršalų patekimas į aplinką,“- svarstė I. Valūnas.

Pasidomėjus, ar pavyksta nustatyti atvejus, kad individualių namų kiemuose mašinų plovimui būtų naudojami šampūnai, pašnekovas sakė, kad be kaimynų pagalbos tai padaryti labai sunku.

Todėl jei kyla įtarimų, kodėl kaimyno kiemas įtartinai putoja, apie tai reikia informuoti savivaldybę arba aplinkosaugininkus, kurie, pasak Aplinkos ministerijos atstovo, paima mėginius ir jei informacija pasitvirtina, gali skirti baudą, kuri nėra tokia jau maža. I. Valūnas atskleidė, kad už aplinkos teršimą nuotekomis piliečiams galima skirti baudą nuo 200 iki 1000 Lt, pareigūnams – nuo 600 iki 4000 Lt.

Kilimėliai dulkinami ne miške, o savo kieme

Tačiau aplinkosauginiai draudimai, susiję su automobilių priežiūra, tuo toli gražu nesibaigia. Didžiųjų miestų savivaldybės nusprendė, kad viešose vietose negalima automobilių remontuoti ir aplinkos teršti dulkinant kilimėlius. Vandenų politikos skyriaus specialistas teigė, kad gamta taip pat nėra ta vieta, kurioje reikėtų remontuoti mašiną.

„Gamtoje mašiną reikėtų remontuoti tada, kai tai yra būtina ir jei darbų metu į aplinką nepateks teršalų. Sunkiai įsivaizduoju atvejį, kad specialiai remontui automobiliu būtų atvažiuojama į pamiškę. Mašiną galima taisyti savo teritorijoje – individualiame kieme, garaže. Pagrindinis reikalavimas – remonto metu neteršti aplinkos. Savo teritorijoje remontuojant automobilį žmogus turi užtikrinti, kad jokie skysčiai nepatektų į aplinką ir neterštų grunto bei vandenų“, - kalbėjo I. Valūnas.

Citata

Automobilių nei su cheminėmis priemonėmis, nei be jų plauti negalima arčiau nei 25 metrai iki vandens telkinio ir miesto teritorijoje, pavyzdžiui, daugiabučio kieme, kur to daryti neleidžia savivaldybių patvirtintos švaros ir tvarkos taisyklės.

Anot jo, neteisėto remonto ir automobilių plovimo atvejus nustatyti labai sunku, nes „kiekvienoje pamiškėje aplinkosaugininko nėra“. Be visuomenės pagalbos tokių pažeidimų išaiškinimas labai sudėtingas. Kaip tik todėl Aplinkos ministerijos atstovas prašė gyventojų pastebėjus tokio pobūdžio pažeidimus viską nufotografuoti ir nuotraukas perduoti aplinkosaugininkams. Pamačius tokius taršos atvejus galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Vilniečiai mašinos negali net nuvalyti

Didžiosios savivaldybės savo ruožtu teigė, kad tokie pažeidimai nėra dažnai nustatomi. Per metus pričiumpami vos keli pažeidėjai. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė – Rimkienė GRYNAS.lt atskleidė, kad miesto Tvarkymo ir švaros taisyklės draudžia sostinėje transporto priemones plauti gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat, jos teigimu, draudžiama tose vietose dulkinti kilimėlius ar kitaip valyti transporto priemones ar atskiras jų dalis.

Savivaldybės atstovė atskleidė, kad šiemet už šios tvarkos nesilaikymą išrašyti du baudų protokolai. Anot jos, pažeidėjams už tokio pobūdžio pažeidimus gresia įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt. „Jeigu žmogus pamato, kad kieme plaunamas automobilis, gali paskambinti Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams arba užfiksuoti pažeidėją: turi matytis automobilio valstybinis numeris, data, laikas, adresas ir asmens veidas, kad jį pagal nuotrauką ar filmuotą medžiagą galima būtų identifikuoti“, - kaip žmonės gali užfiksuoti pažeidimą, atskleidė S. Trinkūnaitė – Rimkienė.

Pilietiškus žmones išgąsdina biurokratija

Kaune šiais metais nustatyta lygiai tiek pat pažeidimų kaip ir Vilniuje – du. Tokią informaciją pateikęs Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius teigė, kad tokio pobūdžio pažeidimai nėra dažni. Pašnekovas aiškino, kad jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai, užfiksavę pažeidėjus, informaciją perduoda seniūnijoms, kurios ir sprendžia, kaip nubausti prasikaltusius vairuotojus.

Visgi, pašnekovo teigimu, gyventojams, pranešusiems apie nelegaliai plaunamą arba remontuojamą automobilį, teks paaukoti nemažai laiko, kol pažeidimas bus išaiškintas. Kaip tik todėl dauguma žmonių, sužinoję apie ilgai trunkantį procesą, atsisako bendradarbiauti su pareigūnais.

„Mes vadovaujamės teismo suformuota praktika, kad patikimiausias įrodymas byloje – protokolą surašiusio pareigūno užfiksuotas nusižengimas. Iš esmės tai (užfiksuoti, - red. past.) patikimiausiai gali tik pareigūnas. Aišku, tai daryti gali ir bet kuris kitas žmogus. Tuomet jis mums turi persiųsti medžiagą. Bet pagal teisminę praktiką mes tą žmogų turėtume kviesti, iš jo paimti parodymus, kad tikrai nufotografuota konkrečią dieną, valandą ir būtent toje vietoje. Be to, turime supažindinti su atsakomybe už melagingos informacijos pateikimą. Tik tada galime vadovautis tomis nuotraukomis. Bet dažniausiai tie žmonės neturi laiko pas mus atvykti. Ir informavus apie tyrimo eigą jie persigalvoja“, - dėstė D. Bortkevičius.

I. Valūnas

Todėl jei kyla įtarimų, kad kaimyno kiemas įtartinai putoja, apie tai reikia informuoti savivaldybę arba aplinkosaugininkus, kurie, pasak Aplinkos ministerijos atstovo, paima mėginius ir jei informacija pasitvirtina, gali skirti baudą, kuri nėra jau tokia ir maža.

Taip pat jis patarė naudotis specialiomis automobilių plovyklomis, nes tokiu būdu nepakliūsite itin pilietiškiems kaimynams į objektyvą ir tuo pačiu saugosite gamtą. Galiausiai pašnekovas priminė, kad už automobilio remonto metu teršiamą gruntą taip pat baudžiama.

„Už remonto metu varvančius tepalus baudžia aplinkosaugininkai. Todėl į tai visada reikia atsižvelgti. O kalbant apie automobilių priežiūrą, tai kiekvienoje degalinėje yra kilimėlių dulkinimo vietos ir ten šį darbą tikrai galima atlikti. Apskritai tokio pažeidimo užfiksuoti neteko. Gyventojų skundų taip pat negauname. Šiaip siūlau naudotis savitarnos plovyklomis, nes iš automobilio ištekėję tepalai gali užteršti aplinką“, - sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas.

Mašinos plaunamos ir prie miesto tvenkinių

Mašinas plauti miesto ribose, išskyrus tam skirtas vietas, draudžiama ir Klaipėdoje. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys sakė, kad šiemet buvo nagrinėjamas vienas tokio pobūdžio skundas. „Už šį pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161 str. numatytas įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt“, - informavo pašnekovas.

Aplinkosaugininkai savo ruožtu teigė, kad palyginti mažai žmonių daro tokius pažeidimus. Pavyzdžiui, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Lažauninkas nepastebėjo, kad žmonės masiškai prie ežerų ar upių plautų automobilius.

„Per metus būna vienas kitas toks atvejis. Tai tikrai nėra masinis reiškinys, nors kartais net ir mieste žmonės prie užtvankų sugalvoja nusiplauti automobilius. Daugiau problemų padaro tie, kurie nelegaliai ardo mašinas“, - aiškino aplinkosaugininkas.