Kiekvienais metais visame pasaulyje išmetama daugiau nei 5 milijonai tonų vištų plunksnų, o nuolat augančios pasaulio šalių ekonomikos suvartoja vis daugiau iškastinio kuro, kuriam degant susidaro anglies dioksido (CO2) dujos, darančios žalą klimatui. Kinijos mokslininkai, sujungę šiuos du, menkai panaudojamus dalykus, – plunksnas ir anglies dioksidą, netikėtai atrado naują būdą trąšoms išgauti.

Kinijos Hefei Mokslo ir technologijų universiteto profesorius Changle Chen, drauge su kolegomis rado naują nereikalingų, išmetamų plunksnų panaudojimo būdą. Tyrėjų komanda atliko eksperimentą, kurio metu vištų plunksnos ir anglies dioksidas buvo kaitinami 600°C temperatūroje tris valandas. Šio proceso rezultatas – dvi naujos substancijos. Viena jų – amonio bikarbonatas – žinomas kaip trąša arba rūgštingumą reguliuojanti medžiaga maisto pramonėje. Amonio bikarbonatą pakaitinus iki 60°C išsiskiria amoniakas, kuris yra viena iš karbamido – visame pasaulyje populiarios azoto trąšos – sudedamųjų dalių.
Citata
Kinijos Hefei Mokslo ir technologijų universiteto profesorius Changle Chen, drauge su kolegomis rado naują nereikalingų, išmetamų plunksnų panaudojimo būdą. Tyrėjų komanda atliko eksperimentą, kurio metu vištų plunksnos ir anglies dioksidas buvo kaitinami 600°C temperatūroje tris valandas.

Šiuo metu žemės ūkyje naudojamo amoniako paklausa sparčiai didėja dėl žmonių populiacijos augimo ir žemės ūkio produkcijos didinimo. Daugiausiai šios medžiagos išgaunama naudojant daug energijos reikalaujantį Haberio procesą. Profesoriaus Changle Chen teigimu, amoniako gavybai vietoj vandenilio naudojant vištų plunksnas ir anglies dioksidą, medžiagos išgavimas galėtų tapti mažiau energijos reikalaujančiu procesu.

Antroji substancija, gaunama kaitinant vištų plunksnas ir anglies dioksidą, – anglies mikrosferos, kurios, Changle Chen teigimu, gali būti naudojamos gaminant vandeniui atsparią dangą.

Visgi, tai – ne vienintelis būdas vištų plunksnų panaudojimui: jos taip pat gali būti perdirbtos į plastiką arba vandenilio kuro elementus.

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

Šaltinis
Temos
Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programa
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją