Savo kėdę jis ramiausiai atiduotų iki šiol ministerijoje dirbusiems viceministrams – už atliekų tvarkymo strategijos kūrimą atsakingam Almantui Petkui arba renovacijos klausimus kuravusiai Daivai Matonienei.

„Bet sprendimą priims partija“, - pridūrė aplinkos ministras. Partija „Tvarka ir teisingumas“ kaip galimus kandidatus į aplinkos ministro postą dar įvardija Juozą Imbrasą, Remigijų Žemaitaitį, Kęstą Komskį.
Valentinas Mazuronis
Stirnių ežere, kur daugelį metų buvo poilsiaujama, pagal Teritorijų planavimo dokumentus galima įrengti kempingo aikštelę. Kai tik žemės savininkai įrengs tokią aikštelę, kuri atitiks visus reikalavimus, poilsiauti toje vietoje bus galima. Kodėl sklypų savininkai to nedaro, nors tai galėtų būti jų pajamų šaltinis, aš nežinau.

Kas suvaldys poilsiautojus nuo tvorų išvaduotose teritorijose?

Skaitytojas Karolis teiravosi, ar V. Mazuronis ketina naująjį aplinkos ministrą kontroliuoti iš Briuselio, akylai sekti jo sėkmes ir nesėkmes ir, prireikus, išpeikti už pernelyg atleistas vadžias.

„Kontroliuoti ministro galių aš neturėsiu. Tikiuosi, kad naujas ministras tęs pradėtus darbus, o savo nuomonę ir vertinimus aš sakau visada. Sakysiu ir ateityje“, - teigė Valentinas Mazuronis.

Poilsiautoju prisistatęs skaitytojas nerimavo dėl poilsiautojų savivaliavimo privačiose valdose po to, kai bus nugriautos priėjimą prie vandens telkinių ribojančios tvoros.

„Žemės sklypų savininkai sunerimę: kas prižiūrės poilsiautojų kultūrą, įstatymų laikymąsi bei reaguos i pažeidimus - tiek šiokiadieniais, tiek ir savaitgaliais? Nes negana tik suteikti teises vienai žmonių grupei (poilsiautojams) -privalu ir užtikrinti, kad tos teisės nepažeistų ir teisėtų žemės savininkų teisių. Kas konkrečiai bus įpareigotas reaguoti į pažeidimus, kur kreiptis visą parą dėl įstatymų nesilaikymo?“ - klausimus bėrė skaitytojas.
Paežerių savininkai jau nerimauja, kas suvaldys pakrantes atgavusius poilsiautojus

„Šiuo metu Seimui pateikiamas Saugomų teritorijų įstatymo projektas, kuris apibrėžia ir vandens apsaugos zonų naudojimo taisykles. Jose sudėti visi saugikliai, kad piliečiai būdami vandens apsaugos zonoje esančioje privačioje valdoje elgtųsi padoriai. Jie negalės steigti stovyklų, naudoti teritorijos kaip paplūdimio, šiukšlinti ir triukšmauti be sklypo savininko sutikimo. Kai to nebus laikomasi, reaguoti privalės policija kaip į viešosios tvarkos pažeidimą“, - žemės prie vandens telkinių savininkus nuramino aplinkos ministras.

Stirnių ežero poilsiautojai gedi prarastos stovyklavietės

Valentinui Mazuroniui pareikštas priekaištas dėl uždraudimo poilsiauti prie Stirnių ežero. Apie šią istoriją GRYNAS.lt jau yra rašęs.

Stirnių slapyvardžiu pasivadinęs skaitytojas priminė ministrui, jog jis žadėjo pasirūpinti nauja poilsio vieta, tačiau ilgus metus prie ežero poilsiavę gyventojai tos naujosios vietos vis dar laukia. Kitas asmuo piktinosi, jog iš poilsiavietės išginti seneliai ir vaikai, o Aldona pasivadinusi moteris skundėsi, jog kempingą įsteigti pagal Lietuvos respublikos įstatymus – labai sudėtinga.
Valentinas Mazuronis
Tikiuosi, kad R. Malinauskas tvoras nugriaus pats. Nes kas mėnesį mokėti baudą, kuri yra didesnė nei jo mero alga, jam paprasčiausiai neapsimokės.
„Stirnių ežere, kur daugelį metų buvo poilsiaujama, pagal Teritorijų planavimo dokumentus galima įrengti kempingo aikštelę. Kai tik žemės savininkai įrengs tokią aikštelę, kuri atitiks visus reikalavimus, poilsiauti toje vietoje bus galima. Kodėl sklypų savininkai to nedaro, nors tai galėtų būti jų pajamų šaltinis, aš nežinau“, - atsakė Valentinas Mazuronis.
Visi šie nameliai ant ratų iš Stirnių ežero pakrantės laikinai patraukti

Skaitytoja Aistė ministrui „lipo ant sąžinės“. „Kaip jaučiatės jausdamas piliečių spaudimą tęsti taip iniciatyviai pradėtus darbus ir nusivylimą dėl Jūsų sprendimo? Ar tikite, kad atėjęs naujas ministras bus pakankamai ryžtingas ir imsis darbų tęstinumo?“ - teiravosi moteris.

„Iš tiesų man gaila palikti pradėtus darbus ir gerą komandą, tačiau gyvenime viskas keičiasi ir eina į priekį. Tikiu, kad tiek naujas ministras, tiek likusi komanda ir visas ministerijos kolektyvas ne tik tęs tai, kas pradėta, bet darys tai dar energingiau“, - optimistiškai ateitį piešė aplinkos ministras.

Suskaičiavo, jog mero alga mažesnė, nei gresianti bauda už tvorą

Dar kitas skaitytojas taip pat nerimavo, kas gi, vietoje dabartinio ministro, nugriaus Ričardo Malinausko tvoras.

„Tikiuosi, kad R. Malinauskas tvoras nugriaus pats. Nes kas mėnesį mokėti baudą, kuri yra didesnė nei jo mero alga, jam paprasčiausiai neapsimokės“, - ramino V. Mazuronis.

Atsakydamas į kitų skaitytojų klausimus ministras taip pat vylėsi, jog jo pradėti darbai nenutrūks ir patikino, kad brakonieriai ramybės neturės – šioje srityje nebus žengiama atgal.
Druskininkų mero Ričardo Malinausko namas

Vienas iš skaitytojų palietė dažniausiai tabu laikomą mirusiųjų laidojimo temą: „Ar Lietuva - bekraštis Sibiras, kad vos ne kiekvienam naujam numirėliui skiriame po žemės lopą? Ką manote apie tai? Ir kaip su tuo reikėtų tvarkytis?“.

Vis tik ministras teigė, jog laidojimas Lietuvoje turi senas tradicijas ir keisti jas nėra tikslinga.

„Alternatyva laidojimui kapinėse Lietuvoje jau yra. Tai - kremavimas. Kokį laidojimo būdą pasirinkti, yra kiekvienos šeimos ar mirusio artimųjų klausimas“, - teigė V. Mazuronis.

Išsakė nuomonę, kaip turėtų būti skaičiuojama minimali alga

Jis sulaukė klausimų ir iš kitos srities – dėl minimalios algos, kuri jau pusmetį nekyla. Skaitytojas skundėsi, jog regionuose verslininkai naudojasi situacija: „nepatinka minimumas – išeik“. Tuo metu šalyje produktai ir paslaugos brangsta.

„Manau, kad minimali alga turėtų priklausyti ne nuo politikų noro ar nenoro, o nuo objektyvios valstybės ekonominės situacijos. Manau, kad minimali alga turėtų būti pririšta prie vidutinės mėnesio algos ir sudaryti 50 proc. tos sumos. Tada kylant ekonomikai automatiškai kiltų ir minimalus atlyginimas“, - išdėstė V. Mazuronis.

Valentinas Mazuronis
Vardeniu prisistatęs skaitytojas taip pat piktinosi, kodėl kiemuose plauti automobilius aplinkosaugininkai draudžia, tačiau tas pačias pavojingas medžiagas į gruntą sėkmingai nuplauna lietus. „Kodėl taikomi dvigubi standartai?“ - klausė skaitytojas.

„Automobilių kiemuose plauti tikrai negalima, todėl kad tai žymiai padidina lietaus nuotėkų taršą. Lietaus nuotėkos taip pat turi būti surenkamos ir tvarkomos, tačiau tai nereiškia, kad į lietaus nuotėkas mes papildomai galime pilti tepalus nuo plaunamų automobilių ar panašiai“, - griežtai atsakė aplinkos ministras.

Ką veiks Europos Parlamente?

Kristijonas teiravosi, ar politikas turi viziją, kokius darbus atliks Europos Parlamente. „Ar ketinate ir toliau atstovauti aplinkosauginius klausimus? Galbūt matote kažkokį svarbų darbą, kurį reikėtų nuveikti gamtos apsaugos labui ir prie kurio galėtumėte prisidėti jūs pats asmeniškai?“, - teiravosi skaitytojas.

„Aiškumo, kuriame komitete teks dirbti, kol kas nėra. Tačiau jeigu būtų galimybė, tikrai norėčiau dirbti Aplinkos komitete ir dalyvauti sprendimų, labai svarbių Lietuvai, priėmime. Tai - klimato kaitos tikslų ir priemonių nustatymas, oro kokybės klausimai ir daugelis mums, gyvenantiems Lietuvoje, svarbių klausimų“, - kalbėjo V. Mazuronis.

Skaitytojas, pasivadinęs Vardeniu teiravosi, ar pingant šilumos kilovatvalandėms daugiabučių renovacija nepraras prasmės, ar vis dar atsipirks?
Valentinas Mazuronis
Iš tiesų man gaila palikti pradėtus darbus ir gerą komandą, tačiau gyvenime viskas keičiasi ir eina į priekį. Tikiu, kad tiek naujas ministras, tiek likusi komanda ir visas ministerijos kolektyvas ne tik tęs tai, kas pradėta, bet darys tai dar energingiau.

„Dabartiniu metu daugiabučių renovavimo procese pagrindinis uždavinys yra suvaldyti statybos kokybę ir kainas. Dedame daug pastangų kuriant efektyvią kokybės kontrolės bei kainų pagrįstumo sistemą. Manau, kad tuos procesus suvaldyti galima ir reikia“, - teigė ministras.

Skaitytojas Petras prisiminė klimato kaitos padarinius. „Kaip Vyriausybė ruošiasi pasaulio ledynų ištirpimui ir, to pasėkoje, jūros lygio kilimui?“ - klausė vyras.

„Kaip ir visos ES valstybės, mes rengiamės ir vykdome darbus stabdydami klimato kaitą. Tai - globalus viso pasaulio procesas. Ir norint pasiekti rezultatų, reikalingas viso pasaulio valstybių susitarimas, kuris turėtų būti priimtas 2015 m. Paryžiuje“, - atsakė V. Mazuronis.