Gamtosaugininkas apie poilsį prie ežero: tai tapo orgijų vieta

Šiltais savaitgaliais ežerų pakrantėse kone visą parą netyla tranki muzika, įkaušusių poilsiautojų riksmai ir dainos. Žvejai taip pat piktinasi nemažiau audringų baidarėmis plaukiančių žmonių elgesiu. Nors triukšmauti gamtoje ir negalima, tačiau nubausti pernelyg įsismarkavusius poilsiautojus dažniausiai nepavyksta. Kaip tik todėl, aplinkosaugininkų teigimu, turistų labiausiai pamėgtos ežerų pakrantės tapo „orgijų vieta, kur šeimoms su mažais vaikais nelieka vietos“.

Triukšmingi baidarininkai baido žuvis

Į GRYNAS.lt redakciją dažnai atskrieja laiškai, kai piktinamasi, kad žmonėms, gamtoje besiklausantiems paukščių čiulbesio, nuotaiką sugadina iš automobilių netikėtai pasigirdę „bumčikai“, nustelbiantys visus natūralios aplinkos garsus. Triukšmingais baidarininkais piktinasi ir žvejai, kurie sako, kad baidarėmis plaukiančių žmonių lėbavimas taip išgąsdina žuvis, kad jos vėl kibti pradeda tik už pusvalandžio.

„Dažnai žvejoju Dubysoje, bet karštais savaitgaliais mane nervina baidarininkai. Jau už kilometro girdisi, kai jie atplaukia: šaukia, cypauja. Nesuprantu, ar jiems tikrai smagu girtiems plaukioti? Juk prisigėrus galima būti namuose. Jų nevykusios dainos taip išgąsdina žuvis, kad jos visą pusvalandį nekimba. O kai vėl pradeda kibti šapalai, atplaukia nauja „siunta“. Todėl geras oras man tapo prakeiksmu“, - triukšmingais baidarininkais piktinosi meškeriotojas Lukas.

Kad dauguma poilsiautojų nepasižymi ramybe ir aukšta kultūra, sutiko Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras. Pasidomėjus, ar naktimis muzika netyla ir valstybės saugomose teritorijose, pašnekovas sakė, kad daugiausiai lankytojų sulaukiantys nacionaliniai ir regioniniai parkai iš tiesų susiduria su tokia problema. Jo teigimu, parkuose, kurių teritorijoje nėra didelių vandens telkinių, vasarą muzika beveik neskamba.

„Dažniau triukšmaujama rekreacinėse zonose. Apskritai mūsų piliečiai nelabai mėgsta poilsiauti ramiai. Tačiau viską sureguliuoti teisės aktais labai sunku. Tai yra daugiau vidinės kultūros bruožas. Jei esi padorus ir gerbi žmones, tuo mažiau elgiesi taip, kad kenktumei šalia esantiems poilsiautojams“, - sakė departamento direktorius.

Ežerų pakrantės pavirto lėbavimo vieta

Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis apie šią problemą pasisakė dar aštriau. Jo teigimu, valstybės saugomose teritorijose triukšmaujantys poilsiautojai – labai retas reiškinys, kadangi parko darbuotojai turi teisę nedrausmingus žmones bausti. Tačiau ekologas sakė, kad tik pasibaigus parko teritorijai pasirodo tikrasis turistų veidas: savaitgaliais muzika ir šūkavimas netyla iki paryčių.

„Ši problema labai aktuali, bet parkuose ji mažesnė, nes yra galimybė bausti. Jei parko darbuotojai pastebėtų garsiai muziką klausančius poilsiautojus, tektų susimokėti baudą. Už draustiniuose pažeistą režimą galima skirti 300 – 500 litų baudą. Tačiau už parko teritorijos yra visai kitaip. Šeimos su mažais vaikais sako, kad Lietuva tapo masinių orgijų kraštu. Normalių šeimų poilsiui dabar tinka tik regioniniai ir nacionaliniai parkai. Kitur, pavyzdžiui, prie Minijos upės, didžiulis triukšmas, rėkaujama, „pijokaujama“. Kai tik geras oras, Minija siaubiama. Tai parodo, kaip yra degradavusi mūsų visuomenė. Trūksta žodžių, kas dedasi Lietuvoj“, - gamtoje lėbaujančiais poilsiautojais piktinosi gamtininkas.

Anot jo, dažniausiai Lietuvos paežerės ir paupiai nuo trankios muzikos ir girtų poilsiautojų dainų skamba savaitgaliais. Tačiau pašnekovui nesuprantama, kodėl tuo metu aplinkosaugininkai ir policijos pareigūnai taip retai apsilanko poilsiautojų pamėgtose vietose.

Pasidomėjus, ar dažnai Pajūrio regioninio parko darbuotojai nubaudžia triukšmautojus, E. Paplauskis sakė, kad tokie atvejai yra labai reti, nes žmonės lėbavimui valstybės saugomą teritoriją pasirenka retai. Visgi jis pastebėjo, kad auga visuomenės nepakantumas tokiam elgesiui ir kaip tik tai, vyro manymu, labiausiai stabdo triukšmadarius.

Gyventojas skundėsi „įžūliais“ paukščiais

Aukštaitijos nacionalinio parko direktorius Eminuelis Leškevičius taip pat teigė, kad ne visi gamtoje laikosi tylos. Nepaisant to, pasak pašnekovo, Lietuvoje poilsiautojų kultūra auga ir triukšmingų gamtos mylėtojų palengva mažėja.

Visgi direktorius atskleidė, kad triukšmas sklinda ne tik iš prie ežero stovyklaujančių žmonių automobilių, bet ir iš miškingose vietovėse įsikūrusių kaimo turizmo sodybų. „Kaip bebūtų, masinio triukšmavimo nėra. Aišku, iš kaimo turizmo sodybų kartais sklinda muzika, bet poilsiautojams nebūtina įsikurti visai šalia jų. Apskritai žmonių kultūra kyla ir jei kažkas triukšmauja, ateina kaimynas ir paprašo liautis. Anksčiau gaudavome skundų dėl triukšmo, bet paskutiniu metų jų nėra“, - atskleidė vyras.

Be to, jis linkęs manyti, kad daugiau triukšmauja ne stovyklautojai, bet rudenį į miškus suplūstantys grybautojai. Aukštaitijos nacionalinio parko vadovas sakė, kad grybautojų šūkčiojimai gąsdina miško žvėris, todėl jie, ieškodami ramybės, priversi slėptis atokiose miško vietose, pavyzdžiui, rezervatuose, į kuriuos žmonės įeiti negali

E. Leškevičius sutiko su GRYNAS.lt skaitytojo Luko nuomone, kad baidarininkai ne visuomet plaukia tyliai. Anot jo, dėl jų elgesio parko direkcija kartais sulaukia skundų. „Kai kada baidarininkai upe dainuodami plaukia. Tuomet žmonės skundžiasi. Dainos ne visiems patinka. Kai kas gal ir nemoka gražiai dainuoti“, - juokėsi pašnekovas.

Kaip bebūtų, dažnai poilsiautojus trikdo ne tik muzika, bet ir natūralios gamtos garsai. Nacionalinio parko vadovas pripažino kartais sulaukiantis tikrai neįprastų skundų: „Labai keistų dalykų pasitaiko. Visai neseniai vienas žmogus skundėsi, kad griežlė jam neleidžia miegoti. Jis sakė, kad paukštis nuolat griežia prie lango. Aš jam pasakiau, kad tai yra reta rūšis, todėl verta pasiklausyti ir juo pasidžiaugti. Yra žmonių, kuriems ramybės neduoda lojantys šunys, kalenantys gandrai, mūkiančios karvės. Kartą vienas žmogus piktinosi lojančiu šunimi. Tada paklausiau: iš kur atvažiavote? Ir tada sužinojau, kad gyvenamoji vieta – Vilniaus Gedimino prospektas. Ši vieta tikrai dvelkia tyla ir ramybe. Kur triukšmingiau: sodyboje, kurioje loja šuo, ar Gedimino prospekte?“ – šyptelėjo pašnekovas.

Neringoje pirmiausia ne baudžiama, bet įspėjama

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser teigė, kad į Kuršių neriją triukšmingi poilsiautojai užsuka ne taip jau ir dažnai. Ji pastebėjo, kad situacija kardinaliai pasikeitė uždraudus naktimis važinėti po gyvenvietes: „Situacija labai pagerėjo, kai pradėjo galioti draudimas nuo 22 val. važinėti po gyvenvietes. Anksčiau žmonės linksmindavosi taip: įsijungia muziką ir važinėja pirmyn – atgal. Parko lankymosi taisyklėse parašyta, kad negalima triukšmauti ir drumsti ramybės. Poilsio aikštelėse taip pat negali būti garsios muzikos.“

Audringų savaitgalių mėgėjai dažniausiai važiuoja ne į Neringą, bet į Palangą, tačiau vis dėlto kartkartėmis garsesnė muzika pasigirsta ir Kuršių nerijoje. Visgi A. Feser pripažino, kad užfiksavus tokį atvejį pirmiausia poilsiautojai įspėjami. „Mes nesame linkę rašyti protokolų. Pirmiausia vykdome aiškinamąjį darbą. Ilgalaikėje perspektyvoje tai duoda geresnių rezultatų. Vakar dirbti pradėjo nauja darbuotoja, kuri vykdys inspekcinę veiklą. Taip pat esame numatę ir baudas. Už režimo pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 100 iki 300 litų“, - sakė nacionalinio parko direktorė.

Bauda už triukšmavimą – 300 litų

Vis dėlto net ir valstybės saugomose teritorijose triukšmadarius pirmiausia tramdo ne parkų direkcijų darbuotojai, bet policijos pareigūnai. Todėl jei jums ramybės neduoda tranki muzika, turite skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemeikaitė teigė, kad miške triukšmauti negalima. O už viešosios rimties trikdymą yra numatyta atsakomybė.

Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsniu, „šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų.“ GRYNAS.lt policijos pareigūnai jau anksčiau yra sakę, kad vieša vieta yra laikoma ir miškai, ir paežerės, ir pajūris.

E. Paplauskis

Šeimos su mažais vaikais sako, kad Lietuva tapo masinių orgijų kraštu. Normalių šeimų poilsiui dabar tinka tik regioniniai ir nacionaliniai parkai. Kitur, pavyzdžiui, prie Minijos upės, didžiulis triukšmas, rėkaujama, „pijokaujama“. Kai tik geras oras, Minija siaubiama. Tai parodo, kaip yra degradavusi mūsų visuomenė. Trūksta žodžių, kas dedasi Lietuvoj.

L. Nemeikaitė tikino, kad konkrečios triukšmo, kurį galima kelti gamtoje, ribos nėra nustatyta. Tačiau vadovaujamasi visuotinai priimtomis elgesio taisyklėmis, kad greta esantys žmonės galėtų jaustis pakankamai komfortiškai.

Vadovaujantis teismų suformuota praktika, viešosios tvarkos trikdymo faktui nustatyti nėra būtina atlikti triukšmo matavimo, kadangi priklausomai nuo aplinkybių ir triukšmo pobūdžio viešosios rimties trikdymu gali būti pripažįstami skirtingo stiprumo garsai. Paprastai administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys už akivaizdžiai per didelį triukšmą, kuris ženkliai viršija natūralų aplinkos foną.

„Įrodyti pažeidimą nėra sunku tais atvejais, kai atvykę policijos pareigūnai aptinka triukšmo šaltinį ir daromą teisės pažeidimą. Tais atvejais, kai policijai atvykus triukšmadariai būna pasišalinę arba jau nebetriukšmauja, įrodyti teisės pažeidimo faktą būna gerokai sudėtingiau“, - atskleidė policijos atstovė.

Triukšmas kenkia ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams

Triukšmas gamtoje gali trikdyti ne tik kitų poilsiautojų rimtį, bet ir kenkia pačiai gamtai. Jei stovyklavietėje skamba tranki muzika, nereikia stebėtis, kad aplink ją nepamatysime daug gyvūnų. Gamtininkų teigimu, mažesnė blogybė, kai triukšmaujama oficialiose stovyklavietėse, nes jų gyvūnai pradeda vengti jau vasaros pradžioje.

Daug blogiau, kai imama triukšmauti neįprastose vietose, pavyzdžiui, plaukiant baidarėmis ar stovyklaujant miško viduryje. Tokiu atveju išsigandę gyvūnai bėga slėptis. Tai ypatingai kenkia gyvūnams su jaunikliais. Be to, aplink triukšmo šaltinį gamtinė įvairovė visada būna mažesnė.

„Triukšmas taip pat labai kenkia ir šikšnosparniams. Šikšnosparnių kolonijos būna pasislėpusios, bet dienos metu jos gyventojams reikia poilsio. Šie gyvūnai nemėgsta triukšmo, todėl gali pradėti keltis į kitą vietą. Gerai, jei kur nors netoliese tokia yra, bet net ir ten jauniklius pernešti gali būti sunku. Gamtai pakenkti galima įvairiausiais būdais, net visiškai nenutuokiant, kad jai kenki. Tad norėčiau paprašyti poilsiautojų: ilsėkitės bent jau oficialiose stovyklavietėse ir kuo mažiau triukšmaukite“, - GRYNAS.lt yra sakęs Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška.