Anot jos, reali žala turėtų būti gerokai mažesnė, nes Aplinkos ministerijos metodika nėra pritaikyta Kuršių nerijai.
„Pagal metodiką, skaičiuojamas arba miškas, arba išdegę krūmai.Kalnapušės yra medžiai, bet, pagal įstatymą, brandos laiką pasiekęs medis turi būti bent penkių metrų aukščio, o kalnapušės tokį aukštį pasiekia labai retai (...). Tai yra toks miškas, kur žalos skaičiavimas, ta metodika yra visai nepritaikyta. Suskaičiavus išeina milijonai, bet, kita vertus, mums neatrodo, kad turėtų būti skaičiuojama taip“, - sakė A.Feser.
Iš kalnapušių dar galima gauti daugiau nei milijoną
Kaip tvirtino A.Feser, mediena bus parduodama atliekant miškotvarkos darbus - ji neabejojo, kad gautos pajamos viršys gaisravietės sutvarkymo išlaidas, tai yra 1,11 mln. litų.
„Gaisro žala gamtai yra daugiau momentinė - per gaisrą dalis organizmų žuvo, tačiau reikšmingos neigiamos įtakos bendrai populiacijų būklei tikrai nėra. Žinduoliai ir paukščiai pasitraukė iš degančių plotų, todėl vienpusiškai vertinti žalos gamtai skaičiuojant išdegusius plotus ir medynų tūrį yra neteisinga“, - sakė A.Feser, cituodama KNNPD specialistų išvadas.
„Generalinė urėdija jau atliko skaičiavimus. Paprašėme, kad jie galutinai apsispręstų raštu, manau, artimiausiomis dienomis jie pasirinks. Lygiagrečiai ruošiamas Vyriausybės nutarimas, į kurį mes ir įrašysime tai, ką pasirinks Generalinė urėdija“, - BNS sakė aplinkos ministras.
R. Baškytė nenorėtų miškų perduoti valdyti urėdijoms
Planus perduoti Kuršių nerijos miškus urėdijai jis atskleidė dar gegužės 6-ąją, kai darbą baigė speciali komisija, konstatavusi, kad gaisrų prevencija Kuršių nerijoje buvo vykdyta netinkamai.
Anot ministro, pats nacionalinis parkas ir toliau vykdys veiklą, urėdija perims tik miškų priežiūrą.
Kalbėdamas apie gaisro padarytą žalą, ministras tvirtino, kad „galima ginčytis dėl metodikos ar žalos dydžio“, bet nuo to ministerijos sprendimai esą nesikeis.
„Valstybei padaryta dešimčių milijonų žala, tad reikia daryti viską, kad tokios nelaimės nesikartotų, nes jos kainuoja labai daug. O tą kainą mokėsime mes visi (..). Manau, imsimės realių žingsnių, kurie galimus (tokių nelaimių - BNS ) pasikartojimus maksimaliai sumažins“, - sakė ministras.
Jis taip pat tvirtino, kad kitą savaitę turėtų būti apsispręsta, ar skirti tarnybinę nuobaudą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovei Rūtai Baškytei.
Tarnyba taip pat įpareigota įvertinti jai pavaldžios KNNPD veiklą bei „esant reikalui pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą“ KNNPD vadovei Aušrai Feser. Šiuo metu jos veikla vertinama.
Pati R.Baškytė tvirtina, kad sprendimo dėl miškų perdavimo negalima priimti skubotai, ji neslėpė prašiusi įvertinti ir kitokias galimybes. Ji taip pat pripažino, kad konkretaus pasiūlymo, ką daryti su miškais, neturi.
„Šioje teritorijoje reikia devynis kartus pamatuoti, dešimtą - kirpti. Čia yra daug gamtotvarkos darbų, kuriuos vykdo miškuose dirbantys specialistai. Tai paprastai visa tai neatsidalina. Kalbėjau su ministru - rytoj dar kartą pasiskambinsiu. Prašymas buvo racionaliai galvoti, nes yra ir kitų niuansų dėl šios teritorijos valdymo (...). Ministras pažadėjo, kad tikrai padiskutuosime, pažiūrėsime, kaip tai geriausia padaryti“, - sakė R.Baškytė.
Išvada: parko specialistai sureagavo per vėlai
Jos atžvilgiu pradėto tarnybinio patikrinimo VSTT vadovė tvirtino nedramatizuojanti.
Tyrimą atlikusi aplinkos ministro sudaryta komisija konstatavo, kad per gaisrą Kuršių nerijoje nebuvo įjungta gaisrų stebėjimo sistema, nors techniškai ji buvo tvarkinga, o miškininkai buvo pranešę apie aukščiausią gaisringumo lygį. KNNPD atstovai tikino, kad buvo atsižvelgta į ankstesnių metų praktiką ir sistemą planuota įjungti balandžio 28 dieną.
Komisija taip pat konstatavo, kad nė vienu telefonu neatsiliepė ir KNNPD budėtojai, nors budima turėjo būti visą parą.
Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25 dieną.
Galutiniais duomenimis, bendras išdegusio miško plotas sudaro 117,6 hektarų. Iš viso KNNP miškai apima 8,1 tūkst. hektarų.