Kaip tuomet pasikeis mūsų racionas per artėjančius kelis dešimtmečius ir kokios technologijos ar tiesiog dėl rinkodaros specialistų įtaigos atsiradusios mados lems tuos pokyčius? Pabandykime panagrinėti tas ir nerimą keliančias, ir teigiamas tendencijas maisto rinkoje bei maisto „madas“.

Funkcinis maistas

Šiuo terminu apibūdinamas maistas dirbtinai praturtintas įvairiomis medžiagomis (mineralais, vitaminais) didinant natūraliai esančių medžiagų kiekį arba papildant nebūdingomis tam produktui medžiagomis. Prie jo taip pat priskiriami maisto produktai, iš kurių pašalinama viena ar kita natūraliai buvusi medžiaga (pvz. alergizuojančios). Toks maistas iš esmės yra artimas maisto papildams, o kai kada net ir vaistams, nes jo paskirtis ne tik suteikti organizmui reikiamas kalorijas, tačiau ir paveikti vienas ar kitas jo funkcijas.

Nieko nuostabaus, kad viskas, kas siejama su žmogaus sveikata yra ypač mėgstama rinkodaros specialistų ir prekybininkų, nes „emocinių“ pirkimų dėka tokia prekė gali būti parduodama brangiau. Priminsiu, kad klasikinių maisto papildų pardavėjų pelnas retai būna mažesnis nei 200-300%, tad pritaikyti maisto papildų prekybos patirtį maistui yra ekonomiškai naudinga.

Susiduriame su akivaizdžiu pavojumi. Jei jau vienos ar kitos veikliosios medžiagos naudojimas vieniems gali pagerinti sveikatą, tai, atitinkamai, kitiems toks maistas gali būti žalingas ir jo nekontroliuojamas vartojimas galiausiai taps ligos priežastimi.
Autorius

JAV funkcinio maisto rinkos dydis sudaro 15 mlrd. JAV dolerių ir jos augimą lemia tai, kad tokio maisto vartotojais tapo ne tik sportuojantys, dietų besilaikantys žmonės ar alergijomis sergantys, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, kurių skaičius nuolat auga. 

Tiesa, manau, reikia šiokio tokio patikslinimo dėl terminijos. Aš kalbu apie maistą, kurio vartojimas neabejotinai tikslingai veikia žmogaus organizmą, o ne apie aibę produktų, kur priedai naudojami tik tam, kad apie tai būtų galima didžiosiomis raidėmis paskelbti prekės etiketėje. Prierašas „su karotinu“ ar „praturtintas vitaminais“ labai dažnai tėra nuoroda į tai, kad panaudotos labai mažos papildomos medžiagos koncentracijos, kurios arba niekaip mūsų nepaveiks arba jų poveikis bus minimalus. Bet ir šiuo atveju apie tai garsiai paskelbus taip pat atsiranda „emocinis“ pirkimas. Na, o kartais tokie priedai apskritai naudojami siekiant pagerinti maistą, pagamintą iš labai prastos žaliavos. 

Taigi, grįžtant prie to, kas tikrai vadintina funkciniu maistu, mes susiduriame su akivaizdžiu pavojumi. Jei jau vienos ar kitos veikliosios medžiagos naudojimas vieniems gali pagerinti sveikatą, tai, atitinkamai, kitiems toks maistas gali būti žalingas ir jo nekontroliuojamas vartojimas galiausiai taps ligos priežastimi. Todėl, jau šiandien kuriami mechanizmai tokiam maistui sertifikuoti, panašiai kaip tai daroma su papildais ar vaistais.

Ateities prognozės dėl tolesnės tokio maisto ateities skiriasi. Optimistai mano, kad galiausiai maistas pritaikytas skirtingų amžiaus grupėms, arba net žmonėms, dirbantiems skirtingą darbą ar net gyvenantiems skirtingose klimatinėse juostoje, o taip pat maistas, skirtas maitintis „populiarių“ (pvz. opaligės) ligų ligoniams, taps kasdienybe. Skeptikai teigia, kad kaip tik dėl specializacijos toks maistas galiausiai taps nenaudingas gaminti ir išliks tik kaip gydomojo maisto dalis.

GMO produktai

Dar didesnes perspektyvas maisto pramonėje atvėrė genetiškai modifikuotų (GMO) produktų gamyba. Nuo 1996m., kuomet genetiškai modifikuoti augalai persikėlė iš mokslininkų šiltnamių į laukus ir buvo pradėti naudoti plačiai žemės ūkyje, dalis jų ne tik įsitvirtino, bet ir tapo dominuojančiais rinkoje. Šiandien apie 80% pašarams naudojamos sojos yra genetiškai modifikuota. Be pašarinių kultūrų GM produktai patenka ir ant mūsų stalo.

Visuomenėje plinta aiškus nepritarimas tokių produktų naudojimui, tad ir rinkodaros specialistai vis labiau kratosi GMO savo tiekiamų produktų sudėtyse. Todėl šios technologijos perspektyvos yra miglotos ir prie „madingų tendencijų“ tokių produktų nepriskirčiau.
Autorius

Teoriškai naudojant GMO atsiveria stulbinančios maisto pramonės perspektyvos. Galimybė išauginti augalą ar gyvūną su pageidaujamomis savybėmis yra pirmiausia neribotai augančio pelno šaltinis, ypač prisiminus, kad šiems produktams taikomos intelektinės nuosavybės apsaugos priemonės, tad, kas turės licencijas tas juos ir tegalės auginti.

Prieš GMO nusiteikusi didžioji dalis lietuvių

Apokaliptinių filmų scenarijus, kur visą pasaulio maistą kontroliuoja viena korporacija, artimiausioje ateityje mums gal ir negresia, tačiau maisto monopolizavimo tendencijos šiuolaikinės kapitalistinės globalizacijos sąlygomis yra aiškiai matomos. Be to, vis daugėjant faktų apie tai, kad nekontroliuojamas masinis genetiškai modifikuotų produktų vartojimas yra žalingas, gali sulėtinti tokio maisto plėtrą arba net vėl sugrąžinti GM produktus į griežtai kontroliuojamų produktų sritį, kas, mano supratimu, būtų geriausias sprendimas. 

Ne veltui apie GMO ekonomines perspektyvas rašydamas aš vis tik naudoju žodį „teorinės“. Jau visiškai aišku, kad teiginiai esą modifikuoti augalai saugo vadinamasias „trečio pasaulio“ šalis nuo bado buvo klaidingi, kaip ir teiginiai apie agrochemijos mažesnį naudojimą GM kultūrų plotose.
Be to, visuomenėje plinta aiškus nepritarimas tokių produktų naudojimui, tad ir rinkodaros specialistai vis labiau kratosi GMO savo tiekiamų produktų sudėtyse. Todėl šios technologijos perspektyvos yra miglotos ir prie „madingų tendencijų“ tokių produktų nepriskirčiau.

„Organinis“ maistas

Atvirkštinė tendencija pastebima ekologiškai švarioje teritorijoje ir nenaudojant trąšų išaugintų produktų vartojime. „Organiniame“ maiste jus neaptiksite hormonų ar antibiotikų ir, apskritai, gamintojų teigimu, tai - vienintelis tinkamas vartoti maistas. 

Ekologiško maisto gamybos apimtys nuolatos didėja. Per dešimtmetį jo pardavimai išaugo kelis kartus. Tik kiek tame yra tikrosios naudos, o kiek - rinkodaros?

Anokia paslaptis, kad ekologiškas maistas yra ženkliai brangesnis nei įprastas ir kainų skirtumas didėjant tokio maisto populiarumui bei griežtėjant reikalavimams šį maistą gaminantiems vis didėja. Ne veltui organinio maisto gamybos ir vartojimo lyderiai yra tokios šalys kaip Šveicarija, Austrija, Danija, Švedija ir JAV. Na, ir ,be abejo, Lichtenšteinas, kur tikslingai didinami ekologinės žemdirbystės plotai ir tam jau naudojama per trečdalį jų. Taigi visiškai dėsningai kyla klausimas ar vis tik mes turime reikalą su siektina tendencija ar čia tik naujos prabangos prekių grupės atsiradimas?

Skeptikai teigia, kad skirtumai tarp ekologiško maisto ir įprasto maisto, išauginto laikantis agrochemijos naudojimo taisyklių, yra tokie menki, kad negali turėti įtakos žmogaus sveikatai. Tiesa, ekologiškas maistas tampa savotišku „kokybės ženklu“, apsaugančiu nuo tikimybės, kad produktas buvo gerokai pertręštas cheminėmis medžiagomis.

Kiniškas maistas, kinų restoranas

Vis tik, jei, apskritai, nenorite žaisti loterijos, kurioje savo kailiu bandysite ar įprasto maisto gamintojas buvo sąžiningas ir laikėsi reikalavimų - vartokite ekologiškus produktus. Bet ir čia ne viskas taip paprasta ir pavyzdžių ieškoti toli nereikia. Prieš mažiau nei dvi savaites Lietuvoje buvo išimti iš prekybos Graikijoje užauginti „ekologiški“ apelsinai. Ir tai - ne vienintelis pavyzdys, kantresni kelias minutes panaršę internete gali surasti ne vieną ir ne du panašius atvejus. 

Beruošiant šį straipsnį pavyko aptikti visiškai neįtikėtinas tyrimo išvadas, kuriuose teigiama, kad žmonės jau senai prisitaikė prie padidinto nitratų kiekio organizme ir jie tapo normalios medžiagų apykaitos dalimi, tad nitratų pašalinimas iš maisto gali būti ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas. Bet kol kas palikime šias išvadas autorių sąžinei ir sulaukime jų komentarų, jei jie atsakys į jiems išsiųstą laišką.

Tuo metu dar viena maisto mada, galinti paveikti mūsų maitinimosi įpročius XXI a. yra...

Greitas maistas

Nepriklausomai nuo to, ar vartosime natūralų, modifikuota ar cheminiais priedais praturtintą maistą, jo pateikimo ir vartojimo būdas taip pat yra svarbus, jei kalbame apie maisto pramonės ir maisto „madų“ tendencijas. 

Padidėjus gyvenimo tempui keliasdešimt kartų,  padidėjo ir viešojo maitinimo įstaigų skaičius, kuriuose galima papietauti vos per 10 minučių. JAV „greito maisto‘‘ rinkos apimtis jau peržengė 100 mlrd. JAV dolerių ribą ir vis dar nematyti jos sulėtėjimo. 18% maisto amerikiečiai suvartoja apskritai sėdėdami savo automobilyje.

Greitojo maisto simbolis - mėsainis

Tačiau greitasis maistas turi savyje aibę blogybių. Pirmiausiai, jis niekuomet nepatenkins pilnai žmogaus fiziologinių poreikių, antra - tai labiausiai chemizuotas maistas. Tokio maisto gamintojų tikslas yra kuo mažesnėmis sąnaudomis pagaminti kuo patraukliausią produktą. O tam naudojami saldikliai, dažikliai, skonio stiprikliai ir aromatizatoriai. Beje, tyrimais nustatyta, kad 90% atveju apie maisto skonį žmogus sprendžia vien tik iš kvapo, ir tai lemia jo pasirinkimą. Ne veltui vien iš dažiklių ir aromatizatorių gamybos chemijos JAV kompanijos gauna per 2 mlrd. JAV  dolerių pelną kasmet. Be to, greitas maistas gaminamas atsižvelgiant į poreikį jį kuo ilgiau saugoti ir kuo toliau transportuoti. Todėl konservantų naudojimas tokiame maiste yra visuotinis.

Apokaliptinių filmų scenarijus, kur visą pasaulio maistą kontroliuoja viena korporacija, artimiausioje ateityje mums gal ir negresia, tačiau maisto monopolizavimo tendencijos šiuolaikinės kapitalistinės globalizacijos sąlygomis yra aiškiai matomos.
Autoriaus citata

Didžiausias paradoksas yra tame, kad 67% amerikiečių apklausos metu atsakė, kad mano, kad greitas maistas labai kenkia sveikatai, tačiau, kaip ir minėjau, jo vartojimo apimtys vis auga.
Tiesa, įgauna pagreitį ne tik „tradicinio“ greitojo maisto pardavimai, bet ir etniškai orientuoto. Šios mados lyderiai neabejotinai yra kiniško maisto restoranai. Egzotiško skonio ir greito paruošimo derinys sparčiai užkariauja Vakarų viešo maitinimo sektorių. Prie to prisideda ir Kinijos vyriausybės skiriamos subsidijos norintiems atsidaryti maitinimo verslą užsienyje ir pagreitintas maitinimo „specialistų“ rengimas.

Be abejo, ne visi naujai „iškepti“ kinų vyrėjai trumpų kursų metu sugeba įsisavinti turtingą tūkstantmečius kauptą nacionalinės virtuvės patirtį ir todėl sukasi iš padėties kaip išmano. Todėl, pavyzdžiui, nemenka dalis iš 200 000 tonų gaminamo mononantrio glutamato pasiekia mūsų skandžius per kinų užeigas. Ne veltui pertekliniam šio priedo vartojimo pasekmėms aprašyti naudojamas terminas „kinų virtuvės sindromas“.

Tiesa, ir čia yra savo pasekėjus turinti ir populiarumą įgaunanti alternatyva.

„Naminis“ maistas

Kaip ir minėjau, maisto gaminimui šiuolaikinis žmogus turi vis mažiau laiko. Ir čia netikėtai šalia labai „supaprastinto“ maisto gamybos industrijos atsirado nauja verslo niša. „Namų“ maisto tiekimu į namus pradėjo rūpintis dažniausiai nedidelės įmonės, kurios gamina maistą taip, kaip tai darė mūsų močiutės. Jokių dirbtinių pagrąžinimų, tik tradiciškai gaminami patiekalai. Vėliau šis maistas pasiekia klientus ir darbovietėse pietų pertraukos metu ar net atkeliauja į namus. 

Kotletas atstovauja naminio maisto sąvokai

Prie viso šios idėjos patrauklumo nereikia pamiršti, kad čia daug kas priklauso nuo maistą gaminančio žmogaus ar įmonės sąžiningumo, nes išorinė kokybės kontrolė tampa sunkiai įmanoma. Be to, verslo centralizacijos ir stambėjimo laikais visai tikėtina, kad šioji sritis gali patirti didelį spaudimą vos tik ji taps realia grėsme dideliems gatavo maisto tiekėjams. Todėl, ar tikrai šis maitinimosi būdas taps XXI a. tendencija,  drįstu didžiai abejoti.

Taigi, kaip matome, maisto pramonės ir vartojimo madų tendencijos yra įvairios ir sunku dabar nuspėti vis tik kaip pasisuks „maisto pasaulis“ juolab, kad čia aprašiau tiek kelias jų. O juk dar yra ir alternatyvios būsimos maisto evoliucijos teorijos. Bet apie jas galėsime pakalbėti vėliau.