Trūko kantrybė: mažins poilsiautojų apgultį prie ežero

Molėtų rajone esančio Stirnių ežero pakrantės vasarą taip gausiai apdėliojamos nameliais ant ratų, kad kitiems poilsiautojams nebelieka vietos, kur pasistatyti palapinę. Gamtininkai perspėja, kad dėl tokios apgulties kyla pavojus unikaliai Labanoro regioninio parko gamtai. Aplinkos ministerija turi planą iškeldinti nelegalius poilsiautojus, o labiausiai užsispyrusius kemperių savininkus ruošiamasi apkrauti baudomis.

Kemperių prie ežero būti negali

Aplinkos ministerijai paskelbus Labanoro girioje kasmet nelegaliai įsikuriantiems poilsiautojams karą ir davus nurodymą prie Stirnių ežero neleisti įsikurti nei vienam kemperiui, trečiadienį į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) atvykę namelių ant ratų savininkai prašė pasigailėti ir nedrausti šiemet vėl nebrangiai vasaroti regioninio parko teritorijoje.

Vis dėlto susitikimą pradėjusi VSTT direktorė Rūta Baškytė namelių ant ratų savininkams priminė, kad stovyklavietė prie Stirnių ežero, kur įsikuria iš visos Lietuvos atvykę žmonės, yra nelegali. Anot jos, ši vieta nepritaikyta tokiam dideliam turistų skaičiui. Todėl norint, kad prie ežero galėtų apsistoti kemperiai, reikėtų, kad privačios žemės savininkai už savas lėšas įrengtų specialų kempingą. Priešingu atveju namelių ant ratų toje vietoje būti negali.

„Stovyklavietė prie Stirnių ežero yra nelegali. Infrastruktūros tokiam kiekiui žmonių, kiek susirenka vasarą, ten nėra. Tačiau Tvarkymo plane yra numatyta galimybė toje vietoje įrengti ir stovyklavietę, ir kempingą. Juos įrengti gali privačios žemės savininkai. Dabartinė situacija netenkina aplinkosauginiu požiūriu. Šitoje vietoje labai intensyviai stovyklaujama. Todėl nustatyta rekreacinė digresija. Apskritai pagal teisės aktus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose negalima statyti jokių kilnojamųjų namelių ir vagonėlių. Kadangi nėra kempingo, tai, kas vyksta vasarą, prieštarauja teisės aktams“, - susitikimo dalyviams kalbėjo R. Baškytė.

Poilsiautojų argumentai: ar geriau turėti vieną numintą vietą, ar 30 numintų?

Tačiau griežtą aplinkosaugininkų poziciją namelių ant ratų savininkai sutiko audringai. Vilnietis Jonas Liegus įsitikinęs, kad regioninio parko teritorijoje įkurdinti kemperiai jokios žalos gamtai nedaro. Maža to, jis pridėjo, kad stovyklavietėje atsiradus vietos visiems žmonėms, netvarkos bus žymiai daugiau.

S. Žvinys

Šiandien noras įteisinti tai, ko negalima, nebus išgirstas ir suprastas. Kai bus kempingas, atitinkantis visus reikalavimus, jums ramybės niekas nedrums. Mes skatinsime, sakysime, kad yra paklausa, ir prašysime, kad kempingas būtų įrengtas. Kito kelio nėra.

„Ten yra labai tvarkinga. Nei vienoje Molėtų stovyklavietėje tokios tvarkos nėra. Šitame miške poilsiauti pradėta dar tarpukario laikais. Ir niekas gamtos tikrai nenualino. Kai pradės važinėti vienadieniai (poilsiautojai – red. past.), tada pamatysite, kas bus“, - aiškino vyras.

Prie Stirnių ežero jau daug metų poilsiaujantis Audrius Marksa pritarė šiai nuomonei ir teigė niekaip negalintis suprasti, kodėl taip skubama iškeldinti kemperius. Be to, jis laikėsi pozicijos, kad namelių ant ratų savininkams pasklidus plačiau, žala gamtai būtų daug didesnė.

„Toje vietoje tikrai pilna žmonių. Bet mes neminame kitų vietų. Išdalinkit tuos žmones ir pamatysit, kas bus. Ar negeriau turėti vieną numintą vietą nei 30 numintų? Šiuo atveju labai didelė skuba“, - dėstė susitikimo dalyvis.

Irena Lieguvienė aiškino, kad stovyklavietėje jau dabar yra beveik visa reikiama infrastruktūra. Moters teigimu, ten yra ir šulinys, ir staleliai. Todėl, jos manymu, toje vietoje įrengus oficialų kempingą tereiktų tik lieptelių. „Ten nereikia jokių pinigų. Ten viskas puikiausiai sutvarkyta. Toje vietoje yra stogeliai su suoleliais. Taip pat yra šulinys. Tokie tualetai, kokie yra pas mus, ne visuose namuose yra. Tik lieptelių tereikia. Daugiau viskas yra“, - teigė vilnietė, pridėjusi, kad sutiktų susimokėti už apsistojimą privačiame kempinge.

Kaune mokytoja dirbanti Sonata Žilinskienė taip pat teigė neprieštaraujanti už poilsį susimokėti. Tačiau moteris iš pradžių svarstė, kad galbūt poilsiautojai nebūtų vejami, jei geranoriškai mokėtų nacionalinio parko direkcijai. Ir galiausiai moteris pridūrė, kad vieta prie Stirnių ežero jai yra labai brangi, nes į neformalią bendruomenę susibūrę žmonės jau tapo labai artimi.

„Čia užauginau savo vaikus. Mes čia tikrai elgiamės kultūringai – surenkame visas šiukšles. Daugelį metų Labanoro regioniniam parkui per mėnesį mokėjau po 35 litus. Ir dabar galime paremti regioninį parką. Tikrai galėtume paremti 35 – 50 litų per mėnesį. Už dyką nieko negalima gauti. Stirnių bendruomenei beveik 40 metų. Mus riša stiprūs bendruomenės saitai. Man čia saugu. Aš žinau, kad mano kempterį saugo kaimynai. Jeigu aš saugi, mano širdis rami. Būtų skaudu, jei to nebeliktų“, - kalbėjo S. Žilinskienė.

Išeitis – privatus verslas

Išklausiusi susitikimo dalyvių argumentus R. Baškytė dar kartą pakartojo, kad jei nieko nebus daroma, jog toje vietoje privačių žemės savininkų iniciatyva atsirastų kempingas, kuriame galėtų apsistoti visi stovyklautojai, teks siekti teisės aktų įgyvendinimo. Kitaip tariant, tokiu atveju visus stovyklautojus teks iškraustyti.

Kad tai neįvyktų, VSTT vadovė pasiūlė, jog tarnybos specialistai galėtų susisiekti su žemės savininkais ir pasiūlyti jiems įrengti kempingą. „Mes turime galimybę surasti privačių žemių savininkus. Jei sukurtume mechanizmą ir žmonės už stovyklavimą verslininkams mokėtų, toks darinys toje vietoje gali būti. Bet taip, kaip yra dabar, likti negali. Nesvarbu, kad jūs šiukšles susirenkate, tokio intensyvumo būti negali. Gamta dėl to labai kenčia“, - tikino R. Baškytė.

  Ar savininkams sutikus su tokiu pasiūlymu, poilsiautojai galėtų į mišką šiemet vėl atitempti namelius ant ratų, priklausys ir nuo Aplinkos ministerijos pozicijų. Tačiau, kol situacija nebus aptarta su ministerija, R. Baškytė prašė naujų kemperių į teritoriją netempti, o taip pat išgabenti šiuo metu ten stovinčius.

„Kol tai nebus aptarta su ministerija, vagonėlių nevežkite. Ten dabar stovi du nameliai. Išvežkite juos ten, kur jie buvo žiemą. Teritoriją pritaikyti stovyklavimui galima labai greitai. Šį sezoną jau galėtų atsirasti laikina infrastruktūra“, - sakė VSTT direktorė.

Nepatraukus kemperių laukia baudos

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys teigė, kad, Aplinkos ministerijos vadovų nuomone, šiuo metu toje vietoje negali būti nei vieno kemperio. Todėl jis, kaip ir R. Baškytė, primygtinai reikalavo pašalinti šiuo metu toje vietoje riogsančius namelius ant ratų. „Jei jie liks, imsimės priemonių“, - perspėjo S. Žvinys.

Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistas Eduardas Vaitkevičius taip pat teigė, kad šiuo metu galiojančios tvarkos reikia laikytis. Nepaisant to, jis pritarė idėjai, kad sukūrus reikiamą infrastruktūrą, gyventojai nuo Stirnių ežero pakrančių neturėtų būti varomi.

„Niekas žmonių skriausti nenori. Visi mato, kad reikia kažką daryti. Problemą reikia spręsti dabar. Buvo pasakyta, kad jei situacija nepasikeis, tada reikės bausti. Teisės aktai turi galioti. Jei nebus surastas sprendimas, įsijungs baudimo mechanizmas“, - tikino ministerijos atstovas.

Molėtų rajono meras Stasys Žvinys taip pat stojo aplinkosaugininkų pusėn ir teigė, kad oficialus kempingas yra būtina sąlyga norint išsaugoti kemperius. Anot jo, aplinkosaugos pareigūnai negali ignoruoti dabar galiojančių teisės aktų. Be to, jis teigė, kad dabar visos viltys dedamos į privatų verslą. Ir galiausiai žadėjo pats dėti daug pastangų, kad stovyklavietė Molėtų rajone vis tik atsirastų.

„Aš džiaugiuosi, kad mylite Molėtus, kad atvažiuojate poilsiauti. Tačiau šiandien yra tokios taisyklės ir pareigūnai negali elgtis kitaip. Kempingo paklausa yra akivaizdi. Vadinasi, duotas signalas privačiam verslui, kad reikia rengti stovyklavietes ir teikti jums paslaugas. Nei ministras, nei viceministras panacėjos nesuras. Šiandien noras įteisinti tai, ko negalima, nebus išgirstas ir suprastas. Kai bus kempingas, atitinkantis visus reikalavimus, jums ramybės niekas nedrums. Mes skatinsime, sakysime, kad yra paklausa, ir prašysime, kad kempingas būtų įrengtas. Kito kelio nėra“, - aiškino Molėtų rajono meras.