Vienas iš „Kino pavasario“ programos rengėjų Edvinas Pukšta atskleidė, kad festivalis vieningos temos nesilaiko. Atrenkami filmai, kurie pasak organizatorių, atrodo svarbūs, reikalingi pamatyti Lietuvoje.
„Visada sudaromas prioritetų sąrašas, tačiau kartais kai kuriuos filmus dėl laiko ir vietų stokos tenka išbraukti iš sąrašo. Atrenkame filmus skirtingoms programoms. Neturime atskiros programos apie gamtą, aplinkosaugą, tad šie filmai išsibarsto visoje programoje. Todėl gamtos, aplinkosaugos ir kitos temos atsiranda atsitiktinai. Stengiamės pateikti kuo didesnę įvairovę filmų. Gamtos tema „Kino pavasaryje“ visada svarbi, tą pamatytumėte, jeigu atsiverstumėte praėjusių metų buvusius filmus“, – pasakojo vienas iš programos sudarytojų.
Labiausiai žiūrovų dėmesį, kuriems būtų įdomi gamtos, aplinkosaugos ir ekologijos tema, E. Pukšta siūlo atkreipti į 15 filmų, kuriuos jums ir norime pristatyti.
1. Pandos
Anot E. Pukštos, šiame filme piešiamas fantastiškas, o kai kurie pasakytų, netgi šiek makabriškas pasaulis. Kalbama, kad pandos tingios ir tylios, jas kamuoja depresija. Žmonės sugalvojo jas laikyti zoologijos soduose, kad neva apsaugotų nuo išnykimo ir medžiotojų. Tačiau pandos prisitaiko prie pasikeitimų daug šauniau nei žmonės įsivaizduoja.
„Režisierius „sufantastintu“ požiūriu vizualizuoja kaip pandos reaguoja į klimato pokyčius. Be galo įdomus animacinis kūrinys“, – sakė E. Pukšta.
2. Arena
Jaunas tranzuotojas keliauja Lenkijos kalnais. Išvargęs užklysta pas vietinį medžiotoją, kuris jį priima. Atsidėkodamas jis dirba žemės ūkio darbus, miške, tačiau be viso to, dalyvauja itin keistuose laukinės gamtos ritualuose.
„Filmas atskleidžia aukštikalnėse gyvenančios bendruomenės būvį. Atvykęs jaunas tranzuotojas pašiurpsta nuo to, ką pamato. Filme regime medžioklę, medžių kirtimus, azartinius lošimus, kurie persipina su gamta. Filmą reikėtų rekomenduoti kaip atskleidžiantį žmogaus santykį su gamta, kaip gamta pakeičia jo požiūrį į kitus žmones“, – sakė E. Pukšta.
3. Žiema
Šis filmas – tai Šiaurės Rusijos ir Sibiro portretas. Žiūrovui leidžiama pasinerti į vieną atšiauriausių pasaulio klimatų ir gyvenančių žmonių mintis, ir jausmus. Negana to, prie šio filmo prisidėjo ir lietuviai – operatorius Saulius Lukoševičius, kuris šalo pirštus filmuodamas kadrus sudėtingose situacijose.
„Parodyta metų laikų įtaka žmogaus gyvenimui, kaip jis prisitaiko prie šalčio, žiemos“, – pasakojo E. Pukšta.
Lietuviškų filmų programos sudarytoja Justė Zavišaitė priduria: „Filme įspūdingai parodoma rusiška žiema, atšiaurios sąlygos, Sibiras, Šiaurinis Rusijos regionas. Filme daug kalbama apie gamtą, žmogaus ir gyvūnų santykį su gamta, kaip mes, o ne gamta, turime prie jos prisitaikyti.“
4. Dreifavimas
Belgų režisierius Benny Vandendriessche savo filme narplioja žmonių santykius, kuriuose persipina gamta. Moteris serga nepagydoma liga. Jis su ja iki paskutinės jos gyvenimo minutės. Kartu pragyveno 18 metų. Po jos mirties vyras atitrūksta nuo realybės. Pradeda klaidžioti gatvėmis, miškais. Prislėgtas ima panašėti į benamį šunį. Nebegalėdamas kovoti su savo sielvartu, jis pasirenka gyvulišką gyvenimą – paskui jį nuolatos sekioja laukinių šunų gauja. Apimtas skausmo jis bando naikinti savo kūną, nes tokiame pasaulyje jis nebegali gyventi.
„Gamta šiame filme turi didžiulę reikšmę pagrindinio herojaus gyvenimui ir jo poelgiams. Šį filmą galima interpretuoti kaip susitaikymą su praradimu, bet kartu ir savanorišką bausmę sau. Dialoguose atsiskleidžia režisieriaus požiūris į gamtos niokojimą, institucijų požiūrį į gamtą. Neatsitiktinai filmas nufilmuotas Rumunijoje, nors tai belgų darbas. Neatsitiktinai jame atsiranda ir šunys, jų čia labai daug, jie benamiai. Kūrybinė grupė juos pasikvietė iš veislynų, prieglaudų. Sakyčiau, kad jiems pavyko sukurti savotišką magiją, kaip šuo bendrauja su žmogumi, kaip prie jo prisiriša, kaip reaguoja į jo poelgius. Galiausiai, tai ir fizinis išbandymas. Didelę reikšmę šiame filme turi gamtiniai ištekliai – akmenys“, – filmo siužetą atpasakojo E. Pukšta.
Filmo veiksmas nukelia į ateitį. Dabar 2031-ieji. Prieš 17 metų žlugo paskutinė viltis sustabdyti globalinį klimato atšilimą. Žemės planetą sustingdė ledynmetis, kuris išnaikino visą žmoniją. Gyvi liko tik tie, kurie spėjo patekti į sniego traukinį. Traukinys privalo judėti be sustojimų, kitaip varikliai neteks energijos. Kasmet jis apvažiuoja vieną ratą aplink pasaulį. Traukinyje susibūrė tam tikros socialinės grupės (kastos): vargetos, pasiturinys ir turtingiausieji. Konfliktas tarp visų šių pusių bręsta, todėl nenumaldomai artėja revoliucija.
„Šis Pietų Korėjos Bongo Joon-ho futuristinis filmas ryškiausiai atvaizduoja gamtos įtaką žmonėms. Norėčiau šį kūrinį pavadinti „protingu“ veiksmo trileriu, kadangi jame susipina veiksmas, specialieji efektai, garsūs aktoriai, solidus biudžetas ir kartu jame galima įžvelgti didelę prasmę, paliečiama daug temų. Viena jų – globalinio klimato atšilimas, apie kurį dabar pasaulyje tiek daug diskutuojama“, – sakė E. Pukšta.
6. Banglentininkai 3D
Tai - dokumentinis filmas apie du draugus banglentininkus, kurie nuolat ieško pavojingų bangų Australijoje. 2011 m. žiemą per didžiausių bangų sezoną gaudyti mistinių bangų, ant kurių dar niekas nėra plaukęs, išsiruošia ekstremalai Rossas Clarke-Jonesas, Tomas Carrolla bei orų stebėtojas Benas Matsonas. Jie bandys pasipriešinti gamtos jėgai.
„Vandenynas, bangos, tampa svarbiu veikėju šiame filme“, – sakė E. Pukšta.
7. Bėgimas su buliais Pamplonoje 3D
Kasmet liepos 7-14 dienomis organizuojama tradicinė San Fermino šventė, kurios metu tūkstančiai dalyvių bėga nuo bulių. Filme kalbinami į Pamploną vis sugrįžtantys drąsiausi bėgikai, kuriems svarbiausia azartas ir įtampa, kai reikia bėgti nuo įsiutusio buliaus.
„Čia labiausiai akcentuojami 3D vaizdai, kelios bėgimo minutės, kas tuo metu vyksta. Tačiau kartu paaiškinama, kokie buliai dalyvauja šiame bėgime, kaip jie auginami. Pasirodo, kad buliai nuo pat vaikystės specialiai auginami šioms varžyboms, formuojamas jų charakteris, jie tam treniruojami“, – aiškino E. Pukšta.
8. Pūsk lapą
Vienas iš įdomiausių, su gamta susijusių filmų. Jame pasakojama, kaip nuo medžio nuskintas lapas gali suskambėti įvairiausiais muzikos garsais. Mažame Serbijos kaimelyje nuolatos skamba lapų melodijos. Savamoksliai kompozitoriai Josipas ir Petaras vis dar uoliai mokosi rudeninių medžių lapų fonetikos, eksperimentuoja ir ieško naujų lapų, garsų, ieškodami teisingiausios pūtimo technikos. Vieniems jie atrodo it keistuoliai, kiti juos labai vertina ir kviečia į įvairius pasirodymus.
„Labai šmaikštus ir unikalus filmas. Iš režisieriaus sužinojau, kad Serbijoje yra 3 ar 4 žmonės, kurie moka taip groti, o visame pasaulyje, žmonių, kurie moka groti nuskintais nuo medžių lapais, vienetai. Paaiškinama, kokiais lapais galima groti, kokį garsą galima išgauti. Pasakojama kaip jie ieško tokių lapų, kaip kuria melodijas. Su šiuo lapu jie ne tik išgauna garsą, bet ir sukuria melodiją, sugroja kūrinį. Kaip paaiškės filme, ne bet kokio medžio ir ne visi lapai tinka grojimui. Grojimui įtakos turi netgi saulės spinduliai ir kiti svarbūs gamtos aspektai“, – kalbėjo E. Pukšta.
Šis filmas bus rodomas programoje „Miške“.
9. „Ateik ir žaisk“.
„Tai ukrainiečių kilmės režisierės Vokietijoje sukurtas trumpo metro filmas, kuris laimėjo 2013 Kanų festivalio „Kino kritikų savaitė“ laimėjimą. Ten parodomas santykis tarp miško ir miesto, dabarties ir praeities. Kaip miškas įkvepia jauną žmogų sugrįžti į praeitį, kurioje jis negyveno, t. y. į Antrojo pasaulinio karo laikus, kada buvo suniokotas Berlynas“, – sakė E. Pukšta.
10. Japoniškas šuo
Istorija apie tai, kaip nelaukta gamtos išdaiga - potvynis, sunaikina viską ką vyras turi – žmoną, namą ir visą sukauptą turtą. Dabar jis gyvena vienišiaus gyvenimą ir vienintelė jo svajonė – noras prisikviesti merą, kad jis jam įvestų elektrą. Tačiau buities rūpesčius nustelbia kita žinia – po 20 metų tylos į jo namus atvyksta jo sūnus su savo japone žmona ir mažu sūnumi.
„Veiksmas vyksta Rumunijos kaime. Tai atskleidžia labai intymų, artimą seno žmogaus santykį su gamta. Tai stipriai pastebima rodomuose kadruose“, – sakė E. Pukšta.
11. Paslapčių kelias
„Filmo veiksmas vyksta Australijos prerijose, toli nuo didelių miestų. Pagrindinė siužetinė linija – detektyvas, žmogžudystės tyrimas. Tačiau manau, kiekvienas pažiūrėjęs šį filmą sutiks, kad gamta turi ypatingą poveikį tiek vizualine prasme, tiek pastebima gamtos įtaka žmogaus sprendimams. Nusikaltėliai naudojasi gamtos ištekliais, galimybėmis paslėpti įkalčius. Nesu dar matęs tokio sumanymo holivudo filmuose ar kur kitur, kur pagrindinis susišaudymas vyksta kažkaip kitaip: kur vėjas, jo ošimas, kalnai padaro lemiamą įtaką šūvio taiklumui ir t. t.“, – pasakojo E. Pukšta.
12. Medėjas
Šį filmą būtų galima pavadinti minimalistine drama – vaizduojamas atokiame kaime įsikūrusios šeimos gyvenimas. Tėvas sunkiai dirba, todėl neturi laiko pasirūpinti šeima. Žmoną kamuoja depresija, ji tolsta nuo savo vaikų.
„Tai vienos šeimos gyvenimas toli toli nuo miesto – kaime. Jauna žmona, vyresnis vyras, daug vaikų. Vienkemis. Vaizduojama Amerikos gamta. Rodoma, kaip gamta daro įtaką jų gyvenimui, sprendimams. Tai filmas apie žmonių santykius, tačiau gamta čia groja ne paskutiniu smuiku. Šį filmą išskirčiau kaip bandymą parodyti, kaip žmogus prisitaiko prie gamtos, gyvenimą tokiomis sąlygomis, kokiomis norėtų ne kiekvienas“, – sakė E. Pukšta.
13. Benamiai šunys
Niūri istorija apie tai, kaip tėvas ir du jo vaikai klaidžioja miškais, gatvėmis pliaupiant lietui. Dieną tėvas dirba gyvu reklaminiu stendu, bet kokiomis oro sąlygomis. Vaikai trainiojasi prekybos centruose, ieškodami maisto produktų akcijų. Naktimis jie nakvoja apleistame pastate. Simboliška, bet per tėvo gimtadienį prie jų būrio prisijungia moteris.
„Šiame filme esminė detalė yra vanduo, upė, lietus... Visokie vaisiai, daržovės. Šios detalės pastebimos visuose Tsai Ming-liango filmuose. Tai istorija apie žmones, kurie neidealizuojami, tai žmonių santykiai su gamta, galbūt tai nėra parodoma taip tiesiogiai, tačiau šį filmą verta pamatyti“, – rekomendavo E. Pukšta.
Lietuviškų filmų programos sudarytoja J. Zavišaitė išskyrė 2 lietuviškus filmus, kurie turėtų patikti gamtos mėgėjams.
14. Ežerų dugne
Tai - Lietuvos ežerų povandeninė istorija, į kurią galės pasinerti kiekvienas atėjęs. Žiūrovas galės ne tik mėgautis vaizdais, bet ir tyrinėti ežerų povandeninį pasaulį. 4 narai apie keturis ežerus: Versminį, Ilgį, Baltuosius Lakajus ir Asveją. Šio filmo režisierę GRYNAS.lt kalbino jau anksčiau.
„Tai labai profesionaliai nufilmuotas filmas, dar neteko tokio matyti lietuvių kūryboje. Filmas ne tiek informacinis, kiek vizualus, leidžiantis žiūrovui pasinerti į visišką į kitą pasaulį. Jis net šiek tiek meditacinis, įtraukiantis į gelmes, kalbantis apie ežerus kaip gyvą organizmą, o ne tik kaip apie vandens telkinį. Ilgainiui ežerai keičiasi, tačiau mes ne visada tą suprantame, todėl šis filmas puikiai tą parodo“, – kalbėjo J. Zavišaitė.
15. Semme
Šis pavadinimas „Semme“ prūsiškai reiškia „žemė“. Tai - dokumentinis filmas apie Lietuvos etnokultūrą. Filmas apima kelionę per 4 metų laikus. Filme vyrauja žygių, tikėjimo ir tautodailės temos, kurios pasakojamos ir atskleidžiamos trijų žmonių, paskyrusių visą savo gyvenimą lietuviškų tradicijų puoselėjimui: amžiną atiltį krivis Jonas Trinkūnas, geografas Tadas Šidiškis ir tautodailininkas Algirdas Verseckas.
„Šie filmai patys atrado festivalį. Tai mums nežinomos pavardės, nauji ir jauni režisieriai. Mums tie filmai patiko, todėl nusprendėme, kad žiūrovams irgi patiks. Galbūt tai - ne masinio žiūrovo skoniui skirti filmai. Tai dokumentika, kuri paliečia visai kitus kampus. Manome, kad šie filmai atras visai kitą žiūrovą. Džiugu, kad galime pristatyti kitokio tipo filmus“, – džiaugėsi J. Zavišaitė.
