„Terminas globalinis atšilimas – nėra geras. Politikams ženkliai lengviau kovoti su atmosferos tarša, nei pasakyti kaimynui, kad tavo automobilis ar šalia esantis kaminas labai teršia aplinką. Būtent maži darbai padeda aplinkai, o ne globalūs. Aš visuomet mieste eidamas pakeliu šiukšles ir išmetu į artimiausią šiukšliadėžę. Nereikia to gėdytis. Juk mes nusilenkiame savo aplinkai ir savo miestui“, - Žemės dienos proga kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas, prieš iškeliant Europos aikštėje Žemės vėliavą.

Kovo 20-21 dieną, per pavasario lygiadienį, minėti Žemės dieną nutarta 1971 metais Jungtinių Tautų iniciatyva. Lietuva Žemės dienos minėjimą įteisino 1992 metais. Žemės dienos renginiai skirti Žemei pagerbti, saugiai ir sveikai aplinkai sukurti, aplinkos apsaugos problemoms aptarti, aplinkai draugiškiems darbams plėtoti ir partnerystei šioje srityje skatinti. Šiuo metu tokie šventiniai renginiai (akcijos, talkos, konferencijos, seminarai, išvykos ir kt.) vyksta daugelyje pasaulio įstaigų ir organizacijų.
Žemės dienos proga iškelta Žemės vėliava

Šią dieną kiekvienas turėtume pagalvoti apie mūsų planetos problemas ir savo kasdienę veiklą, kokią ji įtaką daro mūsų planetai. Mūsų maži ir, atrodytų, nežymūs darbai – popieriaus ir elektros taupymas, langų ir durų sandarumas, vandens čiaupų sutvarkymas – padeda tausoti medienos išteklius ir elektrą, šilumą ir vandenį, kuriems pagaminti ar išgauti reikia daug energijos, o jai pagaminti naudojami riboti ir nuolat senkantys Žemės ištekliai. Įsisavinant šiuos išteklius teršiamas oras, didinamas kenksmingų dujų išmetimas į atmosferą, dėl ko šiltėja mūsų planetos klimatas, pradeda tirpti ledynai amžino įšalo zonose.