DELFI fotografai, nuvažiavę į minėtą vietą, iš tiesų rado šuns būdą, tiesa – pačio būdos gyventojo užfiksuoti nepavyko, todėl belieka spėlioti, ar ten iš tiesų kažkas gyvena. Tačiau pats statinys
sukėlė smalsumą ir pakurstė klausimą, ar tai leistina?
„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Taigi šunų laikymas būdose, įrengtose daugiabučio namo kieme, prieštarautų Aprašo 7.3 punktui, jei žemės sklypas nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu yra valdomas Lietuvos Respublikos ar Vilniaus miesto savivaldybės“, - rašoma Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme.
Tačiau katėms teisiniuose dokumentuose numatomos kiek kitokios sąlygos. Kaip paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, asmenys, kurie pagal Savivaldybės patvirtintą bešeimininkių kačių kastravimo programą šeria kates, kačių šėrimo vietoje gali pastatyti ne didesnę kaip vieno metro aukščio būdą (slėptuvę), kuri nėra laikoma statiniu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą.
Vėliau savivaldybė savo atsakymą raštu papildė, pridurdama, kad privatus asmuo savo žemės sklype gali pastatyti šuns būdą. Būdos pastatymas valstybei ar savivaldybei priklausančiame žemės sklype be žemės savininko sutikimo (leidimo) yra savavališkas ir gali užtraukti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnį, t.y. užtraukti įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų.
Saugaus miesto departamentas neturi informacijos, kad Savivaldybė būtų svarsčiusi klausimą dėl būdos įrengimo Vandentiekio gatvėje.
