Parduodami filmuose pasižymėję žirgai
Skelbimų portale patalpintame skelbime rašoma, kad norintys įsigyti žirgą, turėtų sumokėti 15 Lt aukciono dalyvio mokestį ir dalyvauti pirkime, kur žirgų kainos prasideda nuo 400 iki 750 Lt. Tiesa, visi parduodami žirgai jau yra sulaukę daugiau nei dešimties, o kai kurie perkopę ir 20 metų slenkstį – jauniausiam parduodamam žirgui yra 14 metų, vyriausiam – 25-eri. Dalis aukcione parduodamų žirgų yra nusifilmavę vaidybiniuose filmuose „Žalgirio mūšis“, „Athila“, „Amazonės“, „Karas ir taika“ bei „History“ televizijos reportažuose.
„Visi žirgai ilgą laiką išdirbę Raitosios policijos tarnyboje, yra labai draugiški, gero ir ramaus charakterio, apmokinti ramiai elgtis stresinėse situacijose. Nors žirgai dėl amžiaus ir sveikatos būklės pripažinti netinkamais patrulinei tarnybai, tačiau jiems taikant lengvą krūvį pilnai įgyvendins Jūsų svajonę išmokti joti ar pajodinti savo mažylius vaikus ir anūkus kažkuriame Lietuvos kampelyje“, - rašoma skelbime.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raitojo būrio vadas Viktoras Čedovičius patvirtino, kad aukcionu susidomėjimas jaučiamas ir jau yra keli potencialūs žirgų pirkėjai. Tokie aukcionai raitojoje policijoje organizuojami jau bene septintą kartą ir dar nėra buvę nei vieno atvejo, kad žirgai būtų nenupirkti.
„Praktiškai visuose aukcioniuose buvo nuperkami žirgai – arba iš pirmojo, arba iš antro karto. Mes renkame duomenis, kas tie pirkėjai yra, tačiau yra žmonių, kurie atvažiuoja tą pačią dieną į aukcioną ir pasiūlę didesnę kainą nusiperka žirgą. Tolimesnis jų likimas mums ne visada žinomas“, - pripažino V. Čedovičius.
Aukcione gali dalyvauti ir mėsininkai
Žirgų globos asociacijos (ŽGA) atstovas Darius Okunevičius svarsto, kad 10 ir daugiau metų sulaukęs žirgas nėra itin patrauklus pirkinys, ypač, kai jis ligotas ir juo reikia papildomai rūpintis.
„Kad kažkas nupirktų seną arklį, ypač apie 20 metų, maža tikimybė. 10 metų žirgui dar galima kažko tikėtis. Jeigu kalbėtume apie sportinius rezultatus varžybose, žirgai nuo 8-erių metų pradeda pasiekti savo maksimumą. Jeigu žirgu yra labai rūpinamasi, yra buvęs žirgas - čempionas ir 20-ties metų“, - pasakojo D. Okunevičius. Vis dėlto, jo teigimu, Lietuvoje situacija kiek kitokia – čia 20 metų sulaukęs žirgas jau laikomas senu ir jo galimybės būti nupirktam – menkos.
D. Okunevičius svarsto, kad žirgų galimybės surasti naujus globėjus gerokai padidėtų, jeigu jie būtų ne parduodami, o dovanojami.
Žirgų mylėtojų forumuose diskutuojama, kur žirgai keliauja tokiu atveju, jei jų niekas nenuperka. Kelių internautų iškeltos minties, kad jie keliauja į mėsos kombinatus, neneigia ir D. Okunevičius: „Mėsininkai patys perka žirgus mėsai, tai gali būti, kad jie dalyvautų ir aukcione. Už tam tikrą kainą jie superka žirgus ir iš to daro pelną. Bet reikėtų pasidomėti, iki kelių metų žirgas galėtų būti parduodamas mėsai, nes, man regis, ne visi žirgai senesnio amžiaus būtų tam tinkami“, - svarstė pašnekovas.
Tokios tikimybės neatmeta ir V. Čedovičius. Tiesa, anot jo, toks scenarijus gali susiklostyti tik tuomet, jei už žirgą aukcione būtų pasiūlyta didžiausia kaina.
„Jeigu atsiras aukciono dalyvis, pakels aukščiausią kainą ir nusipirks žirgą, vėliau gali jį, jeigu jam apsimokės, priduoti tai pačiai mėsai“, - sakė Raitosios policijos pareigūnas.
Kodėl žirgai nedovanojami?
Kai sveikatos problemų turi tarnybiniai šunys, paprastai juos kinologai patys imasi globoti. Tokia praktika, kaip svarsto žirgų globos organizcijos savanoris D. Okunevičius, galėtų būti taikoma ir su žirgais.
„Jeigu tik pareigūnai turėtų sąlygas, kur laikyti tuos žirgus ir turėtų noro – be abejo tai būtų išeitis. Juk žirgas atitarnavo 10 ar 15 metų, kaip ir užsitarnauto poilsio jam reiktų išeiti, o čia parduodamas ir dar su traumomis... Tokie dalykai turėtų būti organizuojami nemokamai, juk didelio verslo nepasidarysi iš šito“, - svarstė pašnekovas.
Jam oponavo V. Čedovičius, sakydamas, kad galimybė žirgus ne parduoti, o dovanoti būtų sunkiai realizuojama: „Žirgai yra ilgalaikio materialinio turto apskaitoje, jie negali būti nurašyti dovanojimo būdu. Pradinę kainą nusprendžia sudaryta komisija ir paskui parduodama. Atiduoti policijos turtą būtų problematiška, gali atsirasti idėjų, kad policija švaisto savo turtą ir pan.“
ŽGA prieš kelis metus turėjusi prieglaudą, apgailestauja, kad jos neišgalėjo išlaikyti, todėl šiuo metu neturi galimybės pati fiziškai globoti žirgų. Vis dėlto, ateityje tokia galimybė yra numatoma ir apie ją galvojama.
Raitojo būrio vadas V. Čedovičius sutiko, kad alternatyva patiems pareigūnams apsiimti globoti tarnybą baigusius žirgus graži, tačiau, deja, sunkiai įgyvendinama.
„Tie gyvūnai mums irgi yra brangūs, ne taip lengva su jais išsiskirti. Bet galimybės juos laikyti mes neturime. Žirgą nėra galimybės kiekvienam pareigūnui pasiimti ir auginti savo sąskaita – tai truputį brangus dalykas“, - samprotavo policijos pareigūnas. Jis teigė girdėjęs apie kelis atvejus, kai pareigūnai svarstė įsigyti žirgą aukciono būdu, bet vėliau paskaičiavę išlaikymo kaštus, tos minties atsisakė.
„Nėra galimybių kažką samdyti, per mėnesį mokėti 1000 litų privačiai arklidei, tai finansiškai yra ne kažin kas. Mūsų algos nėra tokios, kad galima būtų patiems išsilaikyti savo žirgus“, - apgailestavo V. Čedovičius.
Užsienio patirtis: senus žirgus pasiima globos organizacijos
GRYNAS.lt yra rašęs apie Kaišiadorių gyventoją, nutarusį įsteigti karvių prieglaudos namus, kuriuose ramios senatvės galėtų sulaukti senos karvės. Deja, bet tokių vietų žirgams Lietuvoje neturime.
Kokią praktiką taiko užsienio šalys? Galbūt gerųjų pavyzdžių galėtume pasimokyti iš jų? D. Okunevičius sako girdėjęs, kad turtingesnėse Vakarų šalyse, pavyzdžiui, kaip Didžioji Britanija, esama net po kelias žirgų prieglaudas, į kurias ir keliauja visi senatvės sulaukę žirgeliai, kuriems reikia pagalbos.
„Dažniausiai prieglaudose gyvūnai išgydomi ir po to ieškomi nauji globėjai“, - sakė ŽGA savanoris.
