Šiandien filmo kūrybinė grupė sostinės „Mokytojų namuose“ surengė pirmąjį filmo pristatymą visuoemenei.
Susitikimo metu M. Survila papasakojo apie savo filmuojamus gyvūnus, jų įpročius, filmavimo metu kylančius iššūkius.
Taip pat pasidalino rūpesčiais - visoms gyvūnijos pasaulio įdomybėms užfiksuoti reikia itin gera raiška filmuojančios kameros. Šiuo metu ji kainuoja 35 tūkst. eurų.
„Taigi...“ - atsiduso režisierius ir salėje pasigirdo juokas. M. Survila mąsto optimistiškai - daugumą žmonių žavi šio filmo idėja, taigi jie paremia filmą finansiškai. Lėšos plaukia ir iš užsienio.
Prie „Sengirės“ kūrėjų komandos prisijungė ir montuotojas Danielius Kokanauskis, paaiškinęs, kodėl filmui reikia tokios brangios technikos.
„Kodėl reikalinga gera kamera? Todėl, kad tokiu būdu tu demonstruoji pagarbą tam objektui, kurį filmuoji. Gali turėti požiūrį „kiek turim, tiek ir bus gerai“, o gali daryti maksimaliai. Mindaugas jau gyveno mašinoje, laikas žengti kitą žingsnį“, - juokavo D. Kokanauskis, prisimindamas filmo „Stebuklų laukas“ kūrybos metus.
Iš viso šio filmo biudžetas gali siekti apie 1 mln. 700 tūkst. litų.
Sengirių amžius - apie 600 metų
GRYNAS skaitytojas Liudas režisieriaus paklausė, ar filmuojant jam yra tekę sutikti medžiotojų.
„Yra tekę sutikti medžiotojų dieną. Medžioklė dėl pramogos... Nenorėčiau veltis į politiavimus apie tai. Žinoma, aš turiu atskirą nuomonę, bet turbūt ji yra dar atskiro filmo verta“, - teigė M. Survila.
Skaitytojas Arūnas teiravosi, ar Lietuvoje sengirės išliks, kai medžiai taip intensyviai kertami.
„Sengirė - tai miškas, kuriame pasikeitė dvi kartos. Tai maždaug 600 metų amžiaus miškas ir jei jis iškertamas, turi praeiti dar 600 metų, kol jį galėsi pavadinti sengire“, - paaiškino M. Survila pridūręs, jog Lietuvoje iš tiesų egzistuoja tik nedidelio ploto sengirės.
„Manau, kad Mindaugas taip pat nori sukurti filmą apie tai, ką jis jaučia būdamas toje sengirėje. Ir tai - labia sudėtingas uždavinys. Šis filmas - ne visai apie gamtą. Jis - apie santykį. Apie tai, kas šalia mūsų. Jeigu Mindaugas filmuoja tai, kas jam labai svarbu, manau, kad jis tai atskleis įspūdingai“, - teigė filmo montažo režisierius D. Kokanauskis.
M. Survila pridūrė, jog dokumentiniame filme istorija nebus pasakojama už kadro, jis neprimins ir žinių reportažo.
Vaikinas ketina šiam filmui atsidėti ir jam skirti ateinančius trejus metus.
Lankytojai smalsavo, ar palapinėje būna vienas
„Tas visas palaikymas mane labai įkvepia. Ir jūs įkvepiat, - į vienos iš renginio dalyvių klausimą apie įkvėpimą atsakė filmo kūrėjas. - Būni susinervinęs ir žiūri - o, kažkas parėmė filmą 20 litų. Ir jau smagu dvi dienas“.
Filmą didžiulius pinigus kainuojančia technika, laipiojimui po medžius reikalinga įranga jau parėmė kelios stambios bendrovės bei pasiturintys rėmėjai.
Kita lankytoja uždavė tikrą žurnalistinį klausimą: „Sakykite, o palapinėje būnate vienas ar...?“, - teiravosi ji.
M. Survila patikino, kad palapinėje dienas leidžia vienas, nes joje labai nedaug vietos.
Iš visų į filmą nepateksiančių kadrų M. Survila ketina sukurti interneto platformą, kurioje būtų galima peržiūrėti trumpus edukacinius filmukus apie vieną ar kitą nykstančią rūšį, sužinoti atsakymus į aplinkosaugininius klausimus.
