Pagrindinė Lietuvos eglė virs biokuru

Beveik mėnesį praeivius kasdien džiugindavusios kalėdinės eglės jau meta spyglius. Atėjo metas su puošniu šventiniu atributu atsisveikinti. Ir ne tik su namus papuošusiomis mažomis eglutėmis, bet ir su keliolika metrų siekiančiomis centrines miestų aikštes padabinusiomis žaliaskarėmis.

Gyventojai buvo raginami nepalikti eglučių tiesiog prie laiptinės durų ir nemėtyti jų pro langus, o atnešti į specialios akcijos organizuotus renginius, kur medeliai surenkami, o vėliau iš jų gaminamas biokuras.

Pasirodo, kad toks pat likimas laukia ir didžiųjų miestų eglių. Savivaldybės teigė jas netrukus nupuošiančios, o vėliau iš jų bus gaminamas biokuras, šildysiantis miestiečių radiatorius.

I. Gritėnienė
Kaip sakoma, bloga reklama – irgi reklama. Ir nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Išskirtinio dėmesio sulaukėme tiek žiniasklaidos, tiek prie pačios miesto eglės. Daugelis atvykusių jos apžiūrėti rado natūralią, gražiai papuoštą eglę ir ja džiaugėsi.

Sostinės Katedros aikštės eglės karkasą sudaro metalinės konstrukcijos, į kurias sukaišiotos eglės šakos. Kaip GRYNAS.lt informavo Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Savickienė, šios pusiau natūralios eglės šakos bus atiduotos utilizavimo įmonei. „Kam įmonė jas panaudos – jos reikalas. Kurui, ko gero“, - spėjo ji.

Rotušės aikštės lankytojų akis džiuginusios dirbtinės eglės likimas visai kitoks. „Ji bus demontuota: šakos supakuotos, nes jos plastmasinės, ir bus nuvežtos į sandėlius“, - atskleidė D. Savickienė.

Anot jos, eglučių dekoracijos taip pat sandėliuose lauks kitų metų. Tačiau jau dabar aišku, kad ant pagrindinių miesto eglių jos kabinamos nebus. Savivaldybės atstovė neatmetė galimybės, kad šiųmetės dekoracijomis kitąmet pasidabins kitos Vilniaus eglės.

Panevėžio savivaldybė: bet kokia reklama yra reklama

Koks didžiausią ažiotažą šalyje sukėlusios Panevėžio eglės likimas? Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Irma Gritėnienė tikino, kad internetinių komentarų audrą dėl netradicinės formos sukėlusi eglė taip pat išrūks per biokuro katilinės kaminą.

Pašnekovė atskleidė, kad sausio 7 d. prasidėjo 16 metrų aukščio žaliaskarės nupuošimo darbai. O kai dekoracijų nebeliks, ji bus supjaustyta ir panaudota kurui. Dekoracijos saugomos nebus. Kitąmet bus ieškoma naujų.

Pasidomėjus, ar Panevėžiui buvo naudinga su eglutės išvaizda susijęs skandalas, I. Gritėnienė pripažino, kad dėl to žiniasklaidos dėmesio miestui netrūko: „Kaip sakoma, bloga reklama – irgi reklama. Ir nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Išskirtinio dėmesio sulaukėme tiek žiniasklaidos, tiek prie pačios miesto eglės. Daugelis atvykusių jos apžiūrėti rado natūralią, gražiai papuoštą eglę ir ja džiaugėsi.“

Tokio paties likimo sulauks ir mažesnius miestus - Jonavą, Ukmergę, Uteną - papuošusios eglės. Jos, kaip ir didmiesčių kalėdiniai atributai, šildys gyventojų namus. Ukmergės rajono savivaldybė patikino, kad 12 metrų aukščio miesto eglė sausio devintą dieną bus išvežta į UAB „Ukmergės paslaugą“. Tiesa, ji šildys ne miesto gyventojų, bet šios įmonės administracines patalpas. O dekoracijos lauks kitų metų.

Jonavos savivaldybės ryšių su visuomene specialistė Kristina Lukoševičiūtė teigė, kad miesto eglė atsidurs biokuro katilinėje. Tačiau ji pridėjo, kad dalis eglutės Trijų karalių nesulaukė dėl praūžusios audros. „Pradinis eglutės aukštis buvo 14 metrų, tačiau kai uragano metu ji nuvirto ir nulūžo, liko 10 metrų“, - sakė pašnekovė.

Kauno eglė virs baldais

Visai kitaip bus pasielgta su Kauno, Palangos ir Kelmės miestų eglėmis. Kauno rotušės aikštę šiemet papuošusi megzta eglė, įrašyta į Guinnesso rekordų knygą, vasarą turėtų virsti viešose erdvėse skirtais naudoti baldais ir skulptūromis.

„Kelmės rajono savivaldybė saugo gamtą“, - patikino Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis. Taip jis teigė todėl, kad kasmet puošiama netoli miesto kultūros centro auganti eglė, kurios aukštis dabar siekia maždaug 15 metrų.

„Kelmėje turime gražią tikrą eglę. Eglė daugelį metų džiugina miesto gyventojus. Dabar naudojamos dekoracijos tarnauja jau 4-5 metus. Jos bus sandėliuojamos ir vėl panaudojamos kitais metais“, - aiškino seniūnas.

Priešinga padėtis Palangoje. Kurortinis miestas naudoja dirbtinę eglę, kurią kasmet vis kitaip puošia. „Palangos miesto eglė yra ne natūrali, o metalinių konstrukcijų, papuošta dirbtinėmis eglių šakomis. Jos aukštis beveik 14 metrų. Išmontuota eglė bei jos dekoracijos bus grąžintos įmonei, iš kurios savivaldybė ją nuomojosi. Kitąmet eglės dekoracijos bus keičiamos, kad kasmet kalėdiniu laikotarpiu Palanga savo gyventojams ir svečiams pasiūlytų naujovių“, - teigė Palangos miesto mero patarėja Jurgita Vanagė.