Iniciatyva visuotinai naudoti vabzdžius maistui greičiausiai taip ir būtų nugrimzdusi užmarštin, jei ne paukščių mitybos raciono entuziastai Europos Komisijoje. Jų užsakymu pradėtas mokslinis tyrimas siekiant nustatyti, kaip europiečio racioną galėtų papildyti skraidantys, ropojantys ir žemę kasantys mažieji padarai.
Naudingesni ir aplinkai, ir žmogaus organizmui
„O ką čia tirti? Tai juk skanu, sveika ir pigu“ - pasakytų turbūt kiekvienas tailaindietis, kinas ar Afrikos gyventojas. Juk vabzdžių naudojimas maistui turi gilias tradicijas daugelyje kultūrų.
Mūsų, kaip krikščioniškos pasaulėžiūros atstovų, mitybos įpročiai iš tiesų yra stipriai nulemti taisyklių, kurios daugeliu atvejų atkeliavo iš judaizmo. Šioje religijoje mitybos reglamentavimas (kašrutas) yra ypatingai griežtas. Vėžiagyvius, jūros padarus, žuvis, neturinčias žvynų ir dar daug kitų valgomų padarų valgyti yra griežtai draudžiama. Ir mūsų mityboje yra tabu, kylančių ne iš būtinybės, o iš tradicijos.
vadinamieji miltų kirminai 100 g svorio turi net 90 g labai naudingų Omega-6 riebalų, o tas pats kiekis jautienos - tik 10 gramų. Ir net paprasčiausi žiogai šiuo atžvilgiu lenkia jautieną net 4 kartus.
Vabzdžių produktų maistingumas dažnai yra aukštesnis, nei mums įprasto maisto. Taip, vabzdžių produktuose - beveik 2 kartus daugiau kalorijų, nei kukurūzuose. Vabzdžiai - ne mėsa, bet skėriams, vorams ar kirmėlėms „auginti“ reikia kur kas mažiau pastangų ir planetos išteklių.
Plinta ekstremalią mitybą propaguojančios knygos
Na, o tai, kad kai kurios vabzdžių rūšys yra tiesiog naudingų baltymų lobynas, daugelis jau esame girdėję. Štai jau mano minėtų skėrių baltymų atsargos siekia 28 g/kg , o, pavyzdžiui, kiaulienos - 15 g/kg. Išauginti 1 kilogramą žiogų ar skėrių reikia 1,7 kilogramo pašaro, kai tuo metu kiaulei tenka 2,5 kilogramo pašaro vienam kilogramui jos masės. Ir net daliai žmonių įgrisę tarakonai yra puikiai tinkami maistui.
Susidomėjimas valgomais vabzdžiais didėja, kaip ir gausėja įvairių leidinių, skirtų populiarinti tokiam maistui. Be skandalingos Dž Hopkinso knygos „Ekstremali virtuvė“, kurioje pasakojama ne tik apie vabzdžius, bet ir apie tokius nepriimtinus dalykus, kaip patiekalai iš placentos, jau išleisti ir mažiau šokiruojantys darbai.
Vienas jų - Vaginengeno (Olandija) universiteto mokslininko ir tropinių vabzdžių specialisto išleista knyga „Valgomieji vabzdžiai“, kurioje jis rašo „ pagal maistines savybes vabzdžiai niekuo nenusileidžia europiečiams įprastam maistui. Be to, jie turtingi baltymais, cinku ir geležimi. Dabar per milijardą žmonių serga anemija, ką lemia geležies trūkumas, dar du milijardai planetos gyventojų kenčia nuo cinko trūkumo. Todėl vabzdžių vartojimas maistui gali tapti naudingu ne tik keičiant vabzdžiais gyvulinius baltymus“.
Taigi, skaitytojai, jei sugebėjote perskaityti straipsnį iki šios vietos, parašysiu tai, kas jus galutinai priblokš. Skaičiuojama, kad kasmet su įprastu maistu kiekvienas iš mūsų suvalgome po 500 gramų vabzdžių...
Todėl, jei esate drąsūs ir nenorite ties tuo kiekiu sustoti – štai jums dar vienas panašaus patiekalo receptas:
Paštetas „Švelnusis“:
Tuo metu pakepinkite aliejuje svogūnus ir pora skiltelių česnako. Sumaišykite su atvėsintais vabzdžiais ir pridėkite pipirų, druskos bei kitų norimų prieskonių.
Gaminant paštetą iš miltų kirminų labai tinka šiek tiek balto vyno. Gautą masę troškinkite 5 minutes ant silpnos ugnies o po to sutrinkite masę naudodami smulkų tinklelį ir garinkite ją, kol taps tinkamos tepti konsistencijos.
