Netikslumai - dėl montavimo
„Daugeliu atveju, vandens skaitiklio parodymai labai priklauso nuo to, kaip jis sumontuotas. Pavyzdžiui, kai guminė tarpinė neišcentruota arba perspausta, skaitiklio srautas nebėra toks, kokiam jis buvo suprojektuotas. Skaitiklis gali netiksliai rodyti ir tada, kai vanduo įjungiamas–išjungiamas impulsiniu režimu (pvz. veikia skalbyklės ar indaplovės elektromagnetinis vožtuvas), arba, kai skaitiklis sumontuotas netoli vamzdžio alkūnės (prieš ir po skaitiklio būtinos tam tikro ilgio tiesaus vamzdžio atkarpos), ir tada, kai dėl didelio vandens „kietumo“, susiaurėja vamzdžio diametras, užsikemša filtro sietelio segmentai“, – teigia D. Gailius.
Mokslininkų grupės atliktų tyrimų duomenimis, daugeliu atvejų skaitikliai rodo daugiau išnaudoto vandens nei iš tiesų yra sunaudota. Tačiau pagal dabar egzistuojančius nuostatus, skaitikliai tikrinami tik juos išmontavus. Suprantama, kad skaitiklį tikrinant ne jo veikimo vietoje, dėl montavimo atsirandančių netikslumų pastebėti neįmanoma.
Skirtumai - iki 40 proc.
Kurdami prietaisą KTU mokslininkai jį patikrino praktiškai – buvo ištirti dviejų Kauno daugiabučių namų skaitikliai: „Pasirodė, kad kai kur žmonės už vandenį moka net 40 procentų daugiau!“, – teigia D. Gailius. Mokslininkas prisimena ir kitą atvejį – kai patikrinus naujai pastatyto namo skaitiklius pasirodė, kad atskirai kiekvieno buto rodmenų suma yra 30 procentų didesnė, nei bendro namo skaitiklio.
Vadinasi, net sumontavę naujus skaitiklius negalime tikėtis, kad jie rodys tiksliai?
„Negalime. Prieš keletą metų firmos „Siemens“ užsakymu atlikome mokslinį tyrimą – naujus skaitiklius tikrinome lygiagrečiai pagal naują ir seną patikros sistemą. Būtent dėl montavimo niuansų buvo didokų nesutapimų“, – sako D. Gailius.
Šiuo metu KTU kartu su Vokietijos įmone „Neumann & Co“ kuriamo skaitiklių tikslumo patikrinimo prietaiso prototipas yra užbaigtas ir laukia sertifikavimo. Vokietijoje juo jau domisi valstybės metrologijos tarnyba, kitos organizacijos. Mokslininkai tikisi, kad prietaisas suras kelią ir į Lietuvos rinką.
Vandens tiekėjas: mokslininkų tikrovė abejotina
Bendrovės„Vilniaus vandenys“ apskaitos prietaisų ir kontrolės skyriaus vadovas Vytautas Baranauskas GRYNAS.lt teigė, kad su tokiais mokslininkų tyrimų rezultatais sutikti negalintis.
Pasiteiravus, ar vandens skaitiklio parametrai, kaip kad teigia KTU mokslininkai, tikrai gali priklausyti nuo jo sumontavimo, pašnekovas teigė, kad daug ką lemia apskaitos skaitiklio tikslumo klasė. „Vilniaus vandenų“ bendrovė butuose montuoja B klasės skaitiklius, kurie priskiriami vidutinei klasei. Tokie skaitikliai yra montuojami horizontaliai.
„Jeigu sumontuotume juos vertikaliai, jie iš B klasės taptų A, tačiau šitoje vietoje, drįsčiau teigti, kad bendrovė patirtų nuostolius, nes jis tampa netikslesnis, nefiksuoja mažo srauto vandens. Taigi, skaitiklio montavimas turi reikšmės, tačiau kas parašyta mokslininkų, abejočiau ta tikrove“, - toliau dėstė „Vilniaus vandenų“ atstovas.
Pristatytas įrenginys nėra sertifikuotas
Vis dėlto pašnekovas sutiko su KTU mokslininkų išsakyta mintimi, kad iš tiesų vandens skaitiklio tikslumą galima patikrinti tik jį išmontavus.
„Skaitikliai pagal skaitiklio patikrinimo metodiką yra tikrinami akredituotoje arba testuotoje laboratorijoje, kurioje yra įrenginys etalonas, tik ten ir yra nustatomas skaitiklio tinkamumas. Taigi, jeigu norima patikrinti jau sumontuotą skaitiklį, jį iš tiesų reikia išmontuoti ir vežti į laboratoriją. Gyventojas tikrai gali dalyvauti tame patikrinime, jeigu pageidauja, mes niekada vartotojui neatsakome“, - tikino V. Baranauskas.
„Prietaisas yra kontrolinis, jo rezultatus galima ginčyti. Jeigu jis būtų įteisintas, akredituotas... Minima, kad net užsienyje neturima tokio prietaiso, yra tik kažkas panašaus. Kadangi jis neakredituotas, manyčiau, kad remtis jo duomenimis negalima“, - toliau mokslininkams oponuoja V. Baranauskas.
Paklaustas, kaip bendrovė ketina elgtis, jeigu atsirastų gyventojų skundų, kad jie nepasitiki skaitiklių duomenimis, pašnekovas teigė, kad bus stengiamasi rasti išeitį: „Tikrai vartotojui pasiūlysime, kad jo skaitiklis būtų paimtas ir vežamas į laboratoriją, nes šiandien yra tik toks tikrinimas“.
V.Baranauskas sako, kad KTU mokslininkams derėtų daugiau atlikti bandymų ir paskelbti kokiuose konkrečiai namuose buvo gautas tas 40 proc. skirtumas.
