- Šiandien sukanka metai, kai pradėjote dirbti aplinkos ministru. Ar per pirmuosius metus pavyko padaryti tai, ką ketinote? O gal jūsų planai buvo ketveriems metams?
- Planai buvo ketveriems metams, bet man atrodo, kad viską pavyko padaryti per metus. Įvykdėme daugiau, negu tikėjomės.
Buvo trys prioritetai: renovacija, teritorijų planavimas ir atliekos. Galbūt dar gyvoji gamta. Peržvelkime iš eilės. Tikėjomės, kad per metus sudarysime kontraktus 400-500 namų (pasiruošime renovuoti, -red. past.). Šiandien turime 1270 parengtų investicinių projektų, ir gyventojai yra pritarę 855-iems iš jų. Po šitos stadijos jau eina derybos su bankais.
-Tai jūsų jau neliečia?
- Tarsi ir neliečia, bet esame paėmę viską. Bankai jau yra pritarę 407 projektams. Dėl 260 jau pradėti statybos rangos darbų konkursai.
- Jūsų nuomone, tai jau lūžio renovacijos programoje skaičiai?
- Kardinalaus lūžio skaičiai. Pastoliai jau stovi 155 objektuose.
- Tai sudėtingas procesas: vieniems naudingas, kitiems skausmingas, treti mato galimybę pasidaryti lengvus pinigus. Jei yra toks namas, kaip sakote, pasakykite adresą. Išsiaiškinsime.
- Ar jūs turite galimybę prigriebti nevykusius renovuotojus, pareikalauti atsakomybės už blogą kokybę?
- Visų pirma, nė vienas projektas negali būti pradėtas, jei jį baigus nebus sutaupoma mažiausiai 40 proc. suvartojamos šilumos kiekio. Esame pridėję daug saugiklių. Turime specialią renovuojamų namų priežiūros programą.
- Ar negalvojate apie privalomą draudimą?
- Taip, mes įvedinėsime privalomą draudimą visiems pastatams. Šiandien statinys kaip produktas nėra draudžiamas. Nė viena draudimo bendrovė Lietuvoje nedraudžia. Reikia trumpinti garantinį laiką. Kas iš jo? Firmos dingsta, ir garantija jokių rezultatų neduoda.
- Aš gyvenu 2000-aisiais metais statyme name, kuriame, neatlaikę namo svorio, išlinko požeminio garažo gelžbetoninės sijos. Ekspertizė parodė, kad bet kada galėjo užgriūti. Ir kaltų nebėra.
- Lygiai čia, lygiai Rygos „Maksimos“ atveju, reikia žiūrėti, ar projektuotojai blogai skaičiavo, ar statybų vadovai taupė, ar darbininkai ne viską sudėjo. Kur žiūrėjo statybų priežiūra? Mes bandome kurti sistemą, kuri tai nagrinėtų.
- Neteisėti darbai statant Perkūnkiemį Vilniuje dabar grasina socialine problema, nes ten kalba eina apie nelegaliai per privačią žemę nutiestas komunikacijas, kuriomis naudojasi viso rajono gyventojai. Kanalizacija, šildymas įvesta nelegaliai, ir tai jau patvirtinta teismo, o leidimas eksploatuoti namus išduotas. Statybų inspekcija užsiima nelegalių statybų įteisinimu stambiu mastu?
- Ar statybų inspekcija Lietuvoje yra patenkinamo lygio?
- Aš manau, kad taip.
- Dar priminsiu veikiančią Kauno „Akropolio“ daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę, kurią naujieji savininkai turėjo tvirtinti, kad nesugriūtų.
- Reikia kiekvienu atveju žiūrėti, dėl kokių priežasčių. Tačiau nepamirškime, kad tokių tragiškų įvykių, kaip Rygoje, pas mus nėra įvykę. Paskutinis griuvimas buvo Ledo rūmų Vilniuje prieš keliolika metų. O tokie dalykai dėl labai įvairių priežasčių vyksta ir labai patyrusiose valstybėse.
Grįžkime prie renovacijos. Vienas iš kliuvinių yra statybos pajėgumų stoka. Bet negalime mes atsakyti, kad ypatingai per paskutinius penkerius metus statybos sektorius sugriuvo. Verčiamės su tuo, ką turime. Jei per daug laisvių suteiki, didėja rizika, kuo labiau užspaudi, lėtėja procesas.
- Viena, svarbu tai, kad paskola yra butui, o ne asmeniui. Be to, žmogus išvaduotas nuo rūpesčių: užtenka ateiti į susirinkimą ir parsirašyti sutikimą, o toliau viską organizuoja savivaldybės paskirti administratoriai. Labai svarbu ir tai, kad seimas patvirtino nutarimą, jog atsisakantys renovacijos nebetenka teisės į paramą šildymui.
- Kaip sekasi įgyvendinti kitą prioritetą – teritorijų planavimą?
Trečias prioritetas – atliekos. Turėjome įsisavinti 450 mln. litų ES lėšų atliekų rūšiavimui. Iš dešimties planuotų rūšiavimo gamyklų pastatėme devynias, liko Tauragė. O buvo pradėjęs tik Alytus.
-Tai siejasi su pokyčiais šilumos ūkyje, su atliekų deginimu – tą galima daryti tik išrūšiavus.
- Naujoje atliekų tvarkymo strategijoje bus nurodyti deginimo kiekiai, kad atliekų deginimo gamyklos būtų statomos tik tokio pajėgumo, kurį užtikrina lietuviškos išrūšiuotos atliekos. Mes prieš tai, kad taptume įvežamų šiukšlių sostine. Valstybė negali drausti verslo (o atliekos yra verslas), bet turi reguliuoti atliekų kiekius.
- Už lašišas paskirta virš 100 000 litų bauda. Bet tie gaudytojai nėra milijonieriai. Jie nemokės nei 1000 litų, nei šimtąkart daugiau.
-Tai vienas aiškinimų, kodėl nereikia įvedinėti tvarkos. Tokia skola pakimba visam gyvenimui, ji bus išieškoma iš visų gaunamų pajamų. Ruošiame pakeitimus, kad nuo tam tikros nesumokėtos sumos būtų priteisiama dirbti visuomeninius darbus, atidirbinėti tuos pinigus. Ir tegul dirba visą gyvenimą.
- Dar gali pagalvoti prieš eidamas brakonieriauti. Prie vieno Dzūkijos ežero gyvenantis žmogus man pasakojo, jog per visą paukščių perėjimo laiką, ypač savaitgaliais, kasmet dūzgia ir dūzgia po ežerą motorinės valtys ir vandens motociklai. Paukščių vis mažėja. Dar keli tokie sezonai, ir paukščiai ten nebeperės. O gamtosaugininkai savaitgaliais nedirba.
- Duokite tam dzūkui mano mobilaus telefono numerį – tegul skambina tiesiai man, jei alytiškiai paskambinus nevažiuotų.
- Nesvarbu, kad bus savaitgalis?
- Nesvarbu. Man yra žmonės skambinę dėl aptiktų tinklų, patikrinome. Kai man sako, kad per griežtos baudos, atsakau paprastai: nebrakonieriaukite, nevokite miško – ir tai jums nekainuos nė cento.
Man tikrai gaila tų žmonių, kur už šimtą ungurių gavo apie 90 000 litų baudos, bet be šoko terapijos nieko nepasiektume. Lygiai taip radikaliai sprendėme kompensacijų už šildymą nemokėjimą atsisakantiems renovacijos, radikaliai sprendėme ir teritorijų planavimo klausimus.
- Jūsų ministerijai priklauso ir liūdno likimo Lietuvos zoologijos sodas Kaune.
- Mes pakeitėme sodo vadovą. Mūsų nuomone, senasis vadovas piktnaudžiavo, ir visą medžiagą mes atidavėme teisėsaugai. Tuos dalykus turi nagrinėti prokurorai, todėl jų nekomentuosiu. Dabar tikimės pagal parengtą planą sulaukti iki 40 mln. litų iš ES. Pamažu mes jį paversime civilizuotu zoologijos sodu, dėl kurio nebus gėda.
- Kabėjau su gyvūnus mylinčiais verslininkais, kurie sakė, kad paprasčiau yra skirti labdarą Birutės Galdikas orangutangams Indonezijoje negu Kauno zoologijos sodui, kad parama būtų tiesioginė ir tikslinė.
- Jei jiems nepavyksta taip pagelbėti – duokite mano telefoną, ir mes viską išsiaiškinsime.
- Pasinaudosiu jūsų leidimu, ir turbūt sulauksite skambučių iš gamtos mylėtojų. Bet tarp mūsų skaitytojų yra ir politikos mylėtojų, tad negalime nepaliesti klausimo apie jūsų partijos poziciją dėl būsimų prezidento rinkimų.
- Manau, kad prezidentą turėsime po antro turo. Partija dar neapsisprendusi, nes yra neaiškumai dėl galimybės Rolandui Paksui kandidatuoti. Jei išsispręs, tada jis turės nutarti dėl savo kandidatavimo. Jei nenutartų, partija turėtų kelti kitą kandidatą. Partijos sprendimo nėra, bet, mano asmenine nuomone, kiekviena partija turi kelti savo kandidatą, nes tai galimybė dėstyti savą valstybės matymą per rinkimus. Mes surasime tokį, kuris išeis į antrą turą.
- Dėkoju jums už pokalbį.
