Nors tokį mitybos būdą pasirinkusiems tenka iškęsti pašaipias kolegų replikas, o žinomiems žmonėms – ištverti neigiamų komentarų laviną, tenka pripažinti, jog didžiuosiuose miestuose vienas po kito duris atveria žaliavalgių restoranai. Negana to, organizuojami nepigūs seminarai, ir netgi sveikatigumo kelionės į svečias šalis. Vadinasi, šis mitybos būdas populiarėja?
GRYNAS.lt pakalbino vieno pirmųjų žaliavalgių restoranų „Raw raw“ savininkę ir įkūrėją Olgą Dzindzaletą bei neseniai Kaune atsidariusio restorano „Raw Inn” įkūrėją Moniką Dubauskaitę. Vilniaus centre įsikūrusio „Raw raw“ savininkė tikina, jog jos verslas gimė iš mėgstamo hobio.
- Kodėl būtent žaliavalgiai? Kaip kilo šio verslo idėja?
- Su vyru patys esame žaliavalgiai, jau 6 metus. Mums malonu siūlyti tai, ką mėgstame, artima mums patiems.
- Ar Lietuvoje žaliavalgiškas maistas yra populiarus? Kokias tendencijas pastebite?
- Lietuviai retai galvoja, ką valgo. Restorane būna ir daug, ir mažai žmonių, nemažai nuolatinių klientų. Daug kas dar ir nežino, kas tai yra, nežino, kad yra tokių restoranų.
- Ar turite karštų patiekalų? Ar žiemos metu lankytojai jų pageidauja?
- Žiemos metu savo meniu siūlome ir karštų patiekalų, nes žmonės to tikrai pageidauja. jeigu ateina žmonių kompanija ir tarp jų yra žaliavalgių ir įprastai besimaitinančių, pageidaujantiems maistą pašildome. Tačiau žaliavalgiai gali rasti ir įprastinius patiekalus, neapdorotus aukštesnėje nei 45 laipsnių temperatūroje.
Taip pat siūlome vegetariškų, veganiškų patiekalų. Tiesa, mėsos pas mus nėra.
Nekarštas maistas taip pat gali sušildyti. Produkto savybės šildo organizmą. Kokoso sviestas, burokėliai - šildantys produktai, su prieskoniais taip pat galima „pašildyti“ maistą.
Žaliavalgiai jaučia, ką tai reiškia ir jiems nešalta, dėl mitybos jie yra kupini energijos. Pati esu žaliavalgė jau šešerius metus ir man nėra šalta.
- Kokios priežastys paskatina žmones tapti žaliavalgiais? Ar galite apibūdinti savo klientus?
- Pas mus ateina įvairūs klientai. Daugiausia tai - jaunimas iki 30 metų, nes tarp jaunimo yra daug veganų, vegetarų. Didelę dalį klientų sudaro vyrai, būtent virš 40 metų.
Taip pat ateina šeimos su vaikais. Pavyzdžiui, tėvai savo gyvenimo būdą perteikia ir vaikams. Dažnai tai - alergijas pieno, kitiems produktams turintys žmonės.
- Ką apskritai jums reiškia ekologija?
- Tai – grįžimas atgal. Grįžtame prie to, kaip buvo anksčiau. Nebuvo cheminių priemonių, dažų, trąšų. Žinoma, ore, kuriuo kvėpuojame, irgi daug teršalų, tačiau kiek įmanoma stengiamės gyventi sveikiau ir propaguoti tokį gyvenimo būdą.
- Iš kur gaunate produktus: užsienio, Lietuvos? Ar žiūrite, kad produktai būtų ekologiški, sertifikuoti?
- Perkame iš Lietuvos ūkininkų, ekologiškus produktus, tačiau sertifikatų nereikalaujame. Tiesiog patys pasitikime, nes žinome, kad sertifikatas yra brangus ir todėl produktų kainos taip pat kyla. Tokiu atveju ir pas mus parduodami patiekalai būtų pernelyg brangūs. Mes patys nuvažiuojame į ūkius, pasižiūrime ir įvertiname tiekėjus.
Kai kurie produktai yra sertifikuoti, pavyzdžiui, kruopos: grikiai, kinva, kartais žalumynai. Tam tikrus, egzotiškus produktus perkame iš tradicinių užsienio tiekėjų.
- Kiek Jūsų restorane kainuoja dienos pietūs?
- Daug žmonių renkasi prastesnės kokybės maistą vien dėl to, kad jis yra pigus. Bet nuo maisto labai daug kas gyvenime priklauso, ypač - savijauta.
Pas mus dienos pietūs kainuoja 17 litų. Ta kaina nėra iš niekur. Mes naudojame gerus, kokybiškus produktus, jie visada yra švieži. Jeigu matote dienos pietus už 10 litų, vertėtų susimąstyti, kokį maistą jums atneš. Juk reikia mokėti ir personalui, už patalpas, produktus. Maža kaina reiškia, kad yra taupoma kliento sveikatos sąskaita.
Kaune restoraną „Raw Inn” įkūrusi M. Dubauskaitė į laikinąją sostinę nusprendė atsikelti iš Vilniaus. Ji teigia, jog sostinėje tokio pobūdžio restoranų ir taip nestigo.
- Esate iš Vilniaus, kodėl nusprendėte verslą pradėti Kaune?
- Rinka Vilniuje yra perpildyta, o Kaune žaliavalgiškų restoranų nebuvo. Iš pradžių galvojau, kad pakaks į Kauną važinėti, tačiau pamačiau, kad jei pati nebūsi, tai darbas nevyks. Teko apsigyventi Kaune.
- Kodėl atidarėte būtent žaliavalgišką restoraną? Ar pati esate žaliavalgė?
- Žaliavalgė esu pati, nors ne 100 procentų. Nesu fanatikė. Jei pagarintos kruopos - neišspjausiu (šypsosi). Tai – mano užsitęsęs eksperimentas. Ėmiau kuo toliau, tuo daugiau tuo domėtis. O pati idėja įkurti žaliavalgių restoraną kilo spontaniškai. Kitą dieną jau ieškojau patalpų.
- Ar kiekvienam rekomenduojate žaliavalgystę ir kodėl?
- Žaliavalgystė tikrai ne kiekvienam. Šis gyvenimo būdas yra ekstremalus. Be to, labai svarbu derinti produktus ir stebėti, ką valgai, kad nenukentėtum. Kaip ir vegetarizmas. Pasidaryti salotas ir susiplakti vaisių bei daržovių kokteilį nepakanka, kad galėtum tinkamai tuo užsiimti. Produktų racionas turi būti gerokai platesnis. Tai ir kruopos, grūdai, kiti produktai.
- Ar turite šilto maisto? Ar klientai žiemos metu jo neprašo?
- Neturime visai šilto maisto. Maistą šildome tik iki 42 laipsnių temperatūros. Klientai, kurie pas mus ateina, tai žino. Kūną šildo ne tik fizinis maisto pašildymas, bet prieskoniai. Pavyzdžiui, cinamonas, gvazdikėliai, imbieras.
Pas mus ateina paprasti žmonės, kurie nori paragauti sveiko maisto. Tikrieji žaliavalgiai neina į restoranus - jie gyvena savo ūkyje, patys augina daržoves, vaisius ir jais maitinasi. Šiuolaikinį gyvenimo būdą gyvenantys, turintys socialinį gyvenimą, veiklas žmonės renkasi ne nuosaikesnius būdus propaguoti žaliavalgystę.
- Ar restorane ruošdami maistą naudojate vien ekologišus produktus? Reikalaujate iš ūkininkų sertifikatų?
- 100 procentų vien ekologiškus produktus gauti yra neįmanoma. Sezonai keičiasi ir kai kuriuos produktus tenka pirkti iš užsienio, gauname indiškus prieskonius. Tačiau produktus perkame tik iš sertifikuotų ūkių ir ką tik įmanoma gauti - ekologiškus.
- Bet ar tai nėra brangu?
- Brangiausias patiekalas pas mus kainuoja 15 litų. Dienos pietūs – 15 litų. Sriuba – 7-8 litai. Tai vidutinė kaina, panaši kaip ir kitose maitinimo įstaigose, nemanau, kad tai brangu.
- Minėjote, kad dauguma jūsų klientų nėra tikri žaliavalgiai. Tai kaip apibūdintumėte savo klientus?
- Iki 60 procentų mūsų klientų yra nuolatiniai klientai. Todėl mes kasdien siūlome skirtingą meniu.
Mane nustebino tai, kad ateina nemažai vyresnio amžiaus klientų. To steigdama restoraną nesitikėjau, todėl ir muzika, interjeras buvo parinkti pagal jauną klientą.
Mes orientuojamės ir į turistus. Todėl ir restorano pavadinimas yra angliškas. Jų ateina nemažai. Dažnai atvykdami žmonės jau susiranda restoranus, kuriuose valgys, tad ateina keliaujantys žaliavalgiai ir tokį maistą mėgstantys žmonės.
- Kaip keičiasi tokio maisto paklausa?
- Paklausa auga. Nors į reklamą investuojame mažai, bet žmonių susidomėjimas auga, susižino iš lūpų į lūpas. Patys organizuojame gaminimo pamokėles, lektoriai skaito paskaitas apie žaliavalgystę, bendradarbiaujame su jogos centrais.
