Valgo mokytojai, ne mokiniai
Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos direktorė Regina Razmienė atvira – iniciatyva vaikams pasiūlyti ekologiško maisto mokyklos valgykloje kilo iš maisto tiekėjos „Kretingos maistas“ pusės.
„Mūsų valgyklos yra centralizuotos, mus maitina „Kretingos maistas“, iniciatyva kilo iš jų pusės. Kiekvieno asmeninis reikalas, ar pirkti tokį maistą, ar ne. Jeigu tai yra ekologiškas maistas – kodėl reikėtų jį drausti? - į klausimą, ar buvo kilusių dvejonių priimti tokį maisto tiekėjo pasiūlymą, atsakė R. Razmienė.
Mokyklos direktorė pasakoja, kad valgiaraštyje ekologiškas maistas atsirado prieš daugiau nei metus, tačiau iki šiol didelės paklausos neturi.
Direktorė vardija, kad, pavyzdžiui, ekologiška arbata kainuoja 55 centus, ekologiška grikių košė – 2,95 Lt, už tiek, jos žodžiais tariant, jau galima ir neekologišką kotletą nusipirkti. Per du litus kainuoja ir valgykloje siūloma ekologiška dribsnių košė, pekino kopūstų salotos – apie 2,50 Lt.
„Net ir mokytojui tokios salotos jau per brangios, - sako R. Razmienė. - Dabar, kai prasideda peršalimo laikotarpis, mokytojos ateina į valgyklą melisų, čiobrelių, ramunėlių arbatos išgerti. Tarp vaikų ekologiški patiekalai tikrai nėra populiarūs“.
Direktorės teigimu, iš viso mokykloje mokosi 450 mokinių, iš jų net 200 maitinami nemokamai. Jeigu jiems būtų pradėtas tiekti ekologiškas maistas, labai išaugtų jų mitybos kaštai.
„Ukmergėje pramonė neypatingai išvystyta, vaikai patys tikrai tų pinigėlių nelabai turi ir ekologiškų patiekalų nelabai perka“, - sakė Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos direktorė.
Trūksta ekologiško česnako, nebus ir salotų
Pašnekovė patikina, kad nepaisant specialių reikalavimų, keliamų būtent ekologiškų patiekalų gamybai, mokyklos valgyklai iš esmės persitvarkyti nereikėjo. Virtuvė neseniai buvo renovuota, todėl ir ji tapo labai modernia, su nauja technika, atskirais skyriais mėsai, daržovėms, plovykloms.
Ekologišką virtuvę nuo neekologiškos turi skirti stora siena
Bendrovės „Kretingos maistas“ juristas Vytautas Beržinskis GRYNAS.lt teigė, iš viso įmonė maitinimo paslaugas teikia 300 objektų visoje Lietuvoje, tačiau Ukmergės Užupio vidurinė mokykla yra vienintelė sertifikuota mokykla, turinti ekologiškų patiekalų valgiaraštį. Tai, anot jo, lemia keletas priežasčių, viena jų – didesnės investicijos.
„Pavyzdžiui, jeigu yra tradicinis ir ekologiškas pienas, jie turi būti laikomi atskiruose šaldytuvuose. Daržovėms irgi tas pats. Atsiranda tam tikrų papildomų investicijų, kurios apriboja ekologiškos mitybos įpročių plitimą. Pagrindinė vis tik problema yra ta, kad Lietuvos tiekėjai nėra pasiruošę ekologiškų produktų žaliavų tiekimui“, - sakė V. Beržinskis. Anot jo, ekologiškam patiekalui pagaminti neužtenka tik mėsos, turi būti dar daug kitų ingriedientų, kurie visi turi būti ekologiški.
Vis dėlto, nors įmonė šiuo metu teikia maitinimo paslaugas Ukmergės Užupio mokyklai, siūlydama ir ekologiškų patiekalų, ekologiškos mitybos vaikams liniją yra kiek pristabdžiusi.
„Esame apriboti dėl žaliavų, todėl nėra prasmės kitose mokyklose įdieginėti ekologišką patiekalų liniją, nes žaliavų vis tiek negausime“, - paaiškino V. Beržinskis.
Lietuvių vaikams - lenkiškas pienas, užsieniečiams - ekologiškas lietuviškas
Savo vaikus mes turėtume nuo vaikystės pratinti prie švaraus ir teisingo maisto, įsitikinęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. Tiesa, dabartinė situacija Lietuvos mokyklose jo nedžiugina.
„Kalbant apie bendrą visos Lietuvos situaciją jau pradėjome ne į maistą žiūrėti, o pirkti kalorijas. Pavyzdžiui, ligoninės. Perka ne maisto davinius, o kalorijas ir maistą atveža iš belekur. Sveikstančiam žmogui reikia maisto medžiagų, o ne kalorijų kiekio. Su vaikais lygiai tas pats daroma“, - piktinosi S. Daniulis.
Kaip pavyzdį jis pateikia ES programą „Pienas vaikams“, kuria finansuojami ne Lietuvos ūkininkų gaminami produktai, o lenkiški.
„Metus laiko neprisibeldžiame į valdininkų duris, kad būtent darželiams ir mokykloms pagal šią programą būtų naudojami tik ekologiški produktai. Šiandien kas gaunasi – pigiausios prekės principu viskas veikia. Paimame iš ES pinigus, nuperkame lenkiškas varškytes, sūrelius ir finansuojame lenkų ūkininkus. Tai ir finansiniu atžvilgiu neūkiška, ir nusikaltimas prieš savo vaikus, nes ekologiško pieno žaliavos Lietuvoje tikrai turime“, - tikina ekologinių ūkių asociacijos atstovas.
„Perkama ne kokybė, o kiekybė“
Vyras sako, kad trūksta valdininkų geranoriškumo propaguoti ekologišką mitybą darželiuose ir mokyklose. Kaip dar vieną iš pavyzdžių jis mini viešuosius pirkimus darželiams ir mokykloms tiekti maitinimo paslaugas.
Paklaustas, ar pačios mokyklos nesikreipia į ekologiškų ūkių asociacija klausdamos, kokios galimybės būtų gauti ekologišką produkciją, pašnekovas purto galvą. Tai, anot jo, ko gero, paaiškinama paprastu žmogišku faktoriumi: „Dabar viskas mokykloms yra perkama centralizuotai pagal viešuosius pirkimus, kuri mokykla norės tuo užsiimti? Nei vienas valdininkas neužsiims darbu, kurio galima nedirbti. Tai labiau yra klausimas, kuris turėtų būti pirimtas pirkimo įstatymuose. Į viešuosius pirkimus užtektų įtraukti sąlygą ekoproduktai“, - aiškina S. Daniulis.
Šiuo metu, kaip sako pats ekologiškų ūkių atstovas, viešųjų pirkimų sąlygos surašytos taip, kad visiškai eliminuotų ūkininkų galimybes: „Jeigu atidžiau pasižiūrėtume, kas laimi tuos viešuosius pirkimus, matytume - „Smulkų urmą“, „ Sanitex“. Yra pastovios įmonės, kurios maitina. Viešieiji pirkimai pateikiami taip, kad juos galėtų atitikti tik tos kelios įmonės“, - savo įtarimais dalijosi pašnekovas.
Kaip ekologiški produktai pabrangsta dvigubai?
„Vaikams sultis išpilstyti mokykloje reikia tam tikrų patalpų ir sanitarinių sąlygų. Prikuriame tiek taisyklių, kad paskui patys negalime jų įvykdyti. Galiu pasidžiaugti tik vienu dalyku – nuo rudens startuos daržovių mokykloms programa, kurioje liko tik ekologiška produkcija. Gal bent čia pradėsime žiūrėti į savo vaikus kaip potencialius sveikų produktų vartotojus. Dabartinę kartą, ko gero, jau praradome su mc donaldais, čipsais, kokakolomis, greito maisto aparatais... Pasižiūrėkime į ką mūsų atžalos panašios – dvidešimtmetis jaunimas turi stuburo problemų, cukraliges... Anksčiau tiek nebuvo. Visi mitybos specialistai pasakytų, kad tai susiję su užterštu maistu“, - pasakojo S. Daniulis.
Iš viso Lietuvoje yra apie 2500 ekologinių ūkių. S. Daniulis sako, kad ūkininkai tikrai pajėgtų aprūpinti Lietuvos mokyklas ir darželius ekologine produkcija. Ne gana to, pašnekovas įsitikinęs, kad mokyklose, į valgiaraščius įtrauktus ekologiškų patiekalų, jų kainos stipriai neišaugtų.
„Procentaliai ekologiško pieno žaliava ir neekologiško skiriasi nedaug, bet jeigu įsijungia perdirbėjas ir prekybininkas, atiranda samprata, kad ekologija turėtų kainuoti dukart brangiau. Imant žaliavų kainas, pieno kainų skirtumas – 2-3 centai, mėsos – apie 10 proc., gyvos jautienos – iki 10 proc. Bet jeigu parduotuvėje atsiranda ekologiška mėsa – kaina pakyla dvigubai. Tų pačių ekologiškų daržovių sektorius praktiškai sugriuvo, nes nėra jų kur padėti, prekybos tinklai ekologiškas daržoves praktiškai nuperka už tą pačią kainą, bet lentynose jos pabrangsta dvigubai. Pirkėjas negali jų įpirkti, jis negali tiek mokėti. Tas pats su kruopų, grikių tiekėjais – jie išėjo iš prekybcentrių, nes jų produktai superkami ta pačia kaina kaip ir chemizuotos kruopos, o ekolentynose atsiranda dviguba kaina. Prekybininkui atrodo, kad čia jo normalus uždarbis“, - realijas pasakojo S. Daniulis.
Ekologiškų ūkių atstovas siūlo iš pradžių padaryti kelis pilotinius projektus, pabandyti ekologišką produkciją keliose mokyklose skirtinguose savivaldybių rajonuose ir pasižiūrėti, kaip kistų galutinių patiekalų mokyklų valgiaraščiuose kaina.
„Jeigu tiektume tiesiai į mokyklas, nemanau, kad patiekalai labai pabrangtų“, - svarstė S. Daniulis.
