Kvietė padėkoti mokesčių mokėtojams
Rūmų, įsikūrusių Kalvarijų gatvės pradžioje restauravimą finansavusios Lietuvos verslo paramos agentūros direktorė Diana Vilytė teigė, jog pilaitė buvo prikelta nebe antram, o trečiam gyvenimui.
„6 milijonai. Tiek kainavo šis projektas ir remonto darbai. Tai Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos mokesčių mokėtojų pinigai“, - atskleidė Lietuvos verslo paramos agentūros vadovė ir pasidžiaugė, jog su architektais dirbti buvo gana lengva.
„Paprastai dirbti su menininkais ir administruoti kūrybinių industrijų atstovų projektus nebūna labai paprasta. Kad galėtume suprasti vieni kitus, tenka pasitelkti vertėjus“, - kalbėjo D. Vilytė.
Rūmų projektą rengęs bendrovės „Senojo miesto architektai“ architektas Rimas Grigas atskleidė, jog rūmų rekonstravimui galėjo skirti tik tris ketvirtadalius reikiamų lėšų. Susirinkusiems jis atskleidė, kokiu būdu vis dėlto pavyko projektą užbaigti:
„Buvo labai įdomu šį pastatą projektuoti. Praėjome visas klasikines statybos stadijas: entuziazmas, nenaudingas darbas, visuotinis susirūpinimas, kaltų ieškojimas, nekaltų nubaudimas ir neprisidėjusių apdovanojimas“, - prieš perduodamas simbolinį pilaitės raktą Lietuvos architektų sąjungos vadovui juokavo R. Grigas.
Konkurso laimėtojos: pastatyti namą iš ekologiškų medžiagų neužtenka
Rūmuose įsikurs „Architektų centro“ Menų inkubatorius, padėsiantis jauniems kūrėjms (urbanistams, architektams, projektuotojams, kraštovaizdžio ir interjero dizaineriams) įsitvirtinti rinkoje.
„Ši erdvė liks visuomeninė ir miestas praturtės, įgijęs naują ekspozicijų erdvę, naują renginių erdvę, - kalbėjo Architektų sąjungos pirmininkas Gintautas Blažiūnas. - Čia visada bus pilna renginių. Kas turite idėjų, ką Lietuvoje galima pagerinti – visada prašome užsukti į šiuos rūmus.“
Išdalinus 6 specialiųjų nominacijų prizus geriausiu „EkoNamų“ projektu paskelbtas trijų jaunų architekčių darbas. Jevgenija Dedok, Simona Kazakauskaitė ir Rūta Tutkutė-Mikalauskienė nusprendė gyvenamąjį namą pakišti po velėna tikrąja to žodžio prasme.
„Peržiūrėjus visus darbus mums šis namas labiausiai patiko. Yra namo santykis su aplinka. Bent jau aš pritarčiau tokio namo atsiradimui ir net saugomų teritorijų tarnyba, manau, pritartų“, - kalbėjo architektas, docentas Saulius Parmeneckis, vienas iš konkurso komisijos narių.
Tuo metu, kai dauguma architektų smulkiai aprašė namo technines charakteristikas, merginos projektą pristatančiame stende rado vietos apibūdinti ekologijos sampratai.
„Ekologija – plati sąvoka, todėl neužtenka pastatyti ekologišką namą iš ekologiškų medžiagų. Tai turėtų tapti gyvenimo būdu bei apimti visas gyvenimo sritis nuo maisto pasirinkimo, kosmetikos, buitinės chemijos, antrinio daiktų, baldų, rūbų panaudojimo, energiją taupančios buitinės technikos, elektra varomo automobilio ar tiesiog dviračio įsigijimo, iki atliekų rūšiavimo“, - tokį sakinį tarp įvairių techninių namo charakteristikų projekto planšete įrašė architektės.
Gaubiamas žemės iš trijų pusių
„Šeimos, kuriai priklauso sklypas, pageidavimas buvo įkasti namą po kalnu, mažinti šilumos suvartojimą. Iš to, manau, atsispindi, jog jie yra ekologišką gyvenimo būdą propaguojanti šeima. Taigi projektas dalinai atspindi užsakovų poreikius“, - kalbėjo Rūta Tutkutė-Mikalauskienė.
Šiuo atveju konkurse sėkmę atnešęs merginų projektas „Po kalnu“ išsiskyrė tuo, jog ne tik stogas, tačiau ir visos trys namo sienos buvo pakastos po kalva.
„Lieka tik viena siena, kurią veikia išorės klimatas. O mūsų projekte dar buvo ir didelis tambūras, tai yra įstiklinta terasa prieš pagrindinį gyvenamąjį pastatą. Ši terasa dar sumažina šilumos nuostolius“, - aiškino R. Tutkutė-Mikalauskienė.
„Atsižvelgėme ir į pačią teritoriją, kryptis. Mums nesinorėjo kažkokio grubaus objekto. Labiau – tokio laisvai įsiliejančio į aplinką, tad namo po žeme idėja tam puikiai tiko“, - pridūrė Jevgenija Dedok.
Architektės atskleidė, jog tai – vienas pirmųjų rimtesnių jų projektų.
Paklaustos, kodėl Lietuvoje tiek mažai žmonių ryžtasi apželdinti namų stogus, merginos spėliojo, jog tautiečiai dar tiesiog neatrado tokio sprendimo pliusų. Apželdinti stogai itin populiarūs Norvegijoje.
„Lietuvoje žmonės nelabai nori apželdinti stogus. O gal ir architektai tokio sprendimo nesiūlo?“,- svarstė Simona Kazakauskaitė.
„Nėra priežasčių bijoti. Tai toks pats stogas tik su grunto sluoksniu. Jei teisingai įrengiami visi drenažai, nieko blogo nenutiks. Apželdinimas dar geriau padeda išlaikyti šilumą“, - pabrėžė R. Tutkutei-Mikalauskienė.
Populiariausios idėjos - saulės kolektoriai ir rekuperacinė sistema
Šiam gyvenamojo namo projektui merginos pritaikė geoterminį šildymą.
„Todėl, kad medžių deginti – negalima, - tvirtai pasirinkimą pagrindė Simona Kazakauskaitė. - Dujų ten nėra, elektros pasigaminti... irgi nėra dar išspręstas tas klausimas. Šiuo atveju geoterminis šildymas buvo pats efektyviausias, nes jis naudoja žemės gelmių šilumą.“
Dauguma architektų šiam konkursui gyvenamuosius namus projektavo didesnio ar mažesnio nuolydžio šlaituose, dalį namo konstrukcijos (garažą, rūsį, dalį pirmojo aukšto) įrengdami po žeme.
Antrąją vietą konkurse užėmė KTU studentai, būsimi architektai Vidmantas Minkevičius, Paulius Šermukšnis ir Vilius Bridikis suprojektavę projektą „Nuo šlaito į saulę“
Vaikinai teigė nesitikėję laimėti, nes konkurse dalyvavo daug patyrusių architektų. Jie siūlė name panaudoti saulės kolektorius, o stogo nuolydį suformuoti taip, jog būtų renkamas lietaus vanduo.
Trečiają vietą konkurse užėmė Martynas Valevičius, suprojektavęs „Namą su eko elementais“
Nedidelio gyvenamojo namo projekte numatytos saulės baterijos bei saulės kolektorius.
Vykdys edukacinę programą trokštantiems eko-namų
Į apdovanojimų ceremoniją atvyko kelios jaunos šeimos su vaikais, leidusios projektuoti namus savo sklypuose.
„Šis konkursas laikosi ant kelių kojų. Pirmoji – finansavimas, partneriai ir rėmėjai. Antroji ašis – koncepcija, pagal kurią atrenkame iš tiesų tvarius projektus. Trečioji ašis – projektuotojai. Tikiuosi, jog visų šių trijų kojų jėga pavyks suorganizuoti ir trečiajį konkursą. Linkiu visiems dalintis šia patirtimi. Žmonių susidomėjimas tokio tipo namais yra didžiulis. Todėl turime sugalvoję edukacinę programą ne tik projektuotojams bet ir sklypų savininkams, ji vadinsis „Draugiški aplinkai namai žaliems“, - renginio pabaigoje kalbėjo konkurso organizatorė, įstaigos ,,Aplink tave“ direktorė Rasa Buslavičienė.
