Nuomonė. Atliekų nebeužtenka ir vienai deginimo gamyklai

Lietuvos žaliųjų partija bei vietos bendruomenės nesutinka su Vilniaus savivaldybės sprendimu išduoti leidimą įmonei „Reenergy“ mieste, šalia Gariūnų turgavietės, statyti atliekų deginimo gamyklą.

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, dar vienos atliekų deginimo gamyklos statybos prasilenkia su Aplinkos ministerijos parengtu Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planu, kurį tvirtins Vyriausybė ir kuriame numatytas geresnių sąlygų gyventojams rūšiuoti atliekas sudarymas bei planuojama viena atliekų deginimo gamykla, kuri jau yra pastatyta Klaipėdoje, bei atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklų statymas, laikantis aukščiausių europinių aplinkosauginių standartų.

Linas Balsys

Lietuvoje nėra laboratorijų, monitoringo sistemų, kurios būtų pritaikytos stebėti ir prižiūrėti atliekų deginimo gamyklos išmetamą taršą, kurią sudaro dioksinai, kitos itin pavojingos, toksiškos ir kancerogeninės medžiagos.

„Dar vienai atliekų deginimo gamyklai, pagal jos pajėgumus, tiesiog neužtektų žaliavos. Ar mes tikrai norime tapti atliekas importuojančia šalimi? Taip tik dar labiau nutolsime nuo savo tikslų skatinti atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje. Esame viena prasčiausiai atliekas rūšiuojančių valstybių ir iki šiol nesugebame šios situacijos pakeisti bei įvykdyti savo įsipareigojimų Europos Sąjungai. Už menką pažangą atliekų tvarkyme valstybei jau gresia milijoninės baudos“, – teigė L. Balsys.

Nėra kam analizuoti išskiriamos taršos

Pasak Seimo nario, pirmiausiai valstybė turėtų skatinti rūšiuoti atliekas bei gyventojams sudaryti visas tam būtinas sąlygos. Taip pat, L. Balsio nuomone, prie sąvartynų laipsniško išnykimo prisidėtų ir mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklų plėtra. Jose būtų automatiškai išrūšiuojamos tinkamos perdirbimui atliekos, o iš bioskaidžių atliekų pagaminamas kompostas ir biodujos.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad planuojant statyti atliekų deginimo gamyklą, atliekant poveikio aplinkai vertinimą (PAV) nebuvo tinkamai įtraukta visuomenė.

„Mano žiniomis, pristatant PAV dalyvavo vos keli vietos gyventojai ir tai buvo įteisinta, kaip visuomenės informavimas. Tokie veiksmai prasilenkia su tarptautine Orhuso konvencija, skelbiančia, kad visuomenė turi teisę ne tik gauti informaciją, bet ir dalyvauti su aplinka susijusių sprendimų priėmime. Gyventojų susirūpinimas ir protestai dėl naujos atliekų deginimo gamyklos Vilniuje statybos yra suprantami.

Lietuvoje nėra laboratorijų, monitoringo sistemų, kurios būtų pritaikytos stebėti ir prižiūrėti atliekų deginimo gamyklos išmetamą taršą, kurią sudaro dioksinai, kitos itin pavojingos, toksiškos ir kancerogeninės medžiagos“, – sakė L. Balsys.

Deginimo gamykla skelbia išmetimus

Tuo metu pirmoji Lietuvoje atliekų deginimo gamykla „Fortum Klaipėda“ šiandien išplatino pranešimą apie rugsėjo mėnesio teršalų emisijas. Bendrovės atstovų teigimu, į aplinką išmestų teršalų kiekis buvo mažesnis už leistinas normas.

Vidutinė mėnesio ribinė anglies monoksido (CO) vertė buvo 12,3mg/Nm3 (leistina vidutinė paros ribinė vertė – 30mg/Nm3), azoto oksidų (NOx) – 144,2mg/Nm3 (180mg/Nm3), sieros dioksidų (SO2) - 2,7mg/Nm3 (40mg/Nm3), amoniako (NH3) – 1,4mg/Nm3 (10mg/Nm3), bendrosios organinės anglies – 0,7 mg/Nm3 (10mg/Nm3), kietųjų dalelių – 0,3mg/Nm3 (5mg/Nm3).

Taip pat akcentuota, jog Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje termofikacinėje jėgainėje pastoviai vykdoma į aplinkos orą išmetamų teršalų kontrolė. Jėgainė kiekvieną dieną skelbia taršos emisijų
rezultatus, kuriuos galima stebėti ČIA. 

Termofikacinė jėgainė miestui tiekia šilumą ir elektros energiją. Jėgainės elektrinė galia - 20 MW, šiluminė - 50 MW ir papildomi 13 MW yra gaunami iš išeinančių dūmų žiemos laikotarpiu panaudojant kondensatorių.