Svarbu ne tik bausmės, bet ir motyvacija skaidrumui

Tyrimą pristatęs „Ernst &Young Baltic”neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus darbo grupės vadovas Liudas Jurkonis įvardijo prielaidas korupcijai vešėti atliekų sektoriuje.

Pirma, kaip ir daugelyje kitų viešo gyvenimo sričių atliekų tvarkyme trūksta skaidrumo. Negana, to ekspertų apklausos rodo, kad skaidrumas versle kenkia jo konkurencingumui. Peršasi išvada, kad nėra motyvo būti skaidriam, nes tokiu būdu nukenčia pats verslas.
Liudas Jurkonis
Faktas, kad atliekų apskaita turi būti pateikta kartą per metus duoda laisvę visus metus atliekas tvarkyti kaip nori ir tik paskutinėmis dienomis surinkti reikiamus popierėlius. Jeigu atidžiau patikrintume tuos duomenis, aiškiai matytume, kad nesusieina galai.

„Viešojoje erdvėje skaidrumo problemas vardija ir oficialūs šalies asmenys, eskaluoja žiniasklaida. Problema matoma ne tik ekspertinėje srityje, ji jau viešai žinoma visiems. Todėl būtina galvoti ne tik apie bausmių sistemą, bet ir apie motyvavimą būti skaidriam“, - teigė L. Jurkonis.

Liudas Jurkonis
Kitas ryškiai pastebimas faktas atliekų sektoriaus reglamentavime - spragos teisiniuose dokumentuose, leidžiančios savaip interpretuoti, pakreipti reikiama linkme reikalavimus, kad juos būtų galima lengviau įvykdyti. Neaiškumo ir painiavos įneša ir teisiniuose aktuose esantys tarpusavio prieštravimai.

Kita blogybė - verslo interesų konfliktai. Kaip pabrėžia L. Jurkonis, lobistais dar gali prisidengti visi, kas tik nori, todėl kyla natūralus klausimas, kur yra riba tarp lobizmo ir jau savo interesų protegavimo.

„Kodėl šitas klausimas turėtų būti nagrinėjamas nacionaliniu mastu? Baudos už netinkamai sutvarkytas atliekas gultų ne tik ant verslo atstovų, specialistų pečių, bet ant visos valstybės pečių – kiekvieno piliečio. Kiekvienas turėtume būti suinteresuotas skaidrumo kontrolės efektyvumu“, - sako L. Jurkonis.

Atliekų tvarkymo kaštai skiriasi dešimtimis kartų

Specialistas, pristatydamas atliktą tyrimą, toliau vardijo atliekų sektoriaus negeroves - kontrolės institucijų neefektyvią veiklą, nebaudžiamumą.

„Faktas, kad atliekų apskaita turi būti pateikta kartą per metus duoda laisvę visus metus atliekas tvarkyti kaip nori ir tik paskutinėmis dienomis surinkti reikiamus popierėlius. Jeigu atidžiau patikrintume tuos duomenis, aiškiai matytume, kad nesusieina galai. Dešimt metų kalbame apie atliekų tvarkymo sistemos sureguliavimą, tačiau taip nieko ir neturime. Kur čia problema? Ar per viešuosius pirkimus neišeina įvykdyti tai, ko norime? Tai yra sisteminės bėdos“, - neabejoja L. Jurkonis.
Agnė Bilotaitė
Sutinku ir dėl lobizmo, neturime Lietuvoje teisinio reglamentavimo, todėl kai kurie įstatymų projektai, susitarimai gimsta po stalu.

Kitas klausimas – gamintojų ir importuotojų atsakomybės sureguliavimas.

„Realios apskaitos sistemos nėra. Pažymos yra piešiamos. Šitas klausimas dabar bandomas spręsti, bet iki tol šita problema net nebuvo laikoma problema. Skirtingos asociacijos, kurios dirba tame pačiame segmente, turi 20-25 proc. atliekų tvarkymo kaštų skirtumus. Ar tai nereali technologija, kuri leidžia pateikti tokius skaičius? O gal kai kurie siekia sutaupyti ne pačiais skaidriausiais būdais?“ - retorinius klausimus kėlė L. Jurkonis.

Jis sako, kad kainų skirtumai itin ryškiai matomi ir sąvartynų uždarymo segmente.

„Sąvartynų uždarymo ir naujų įsteigimo kainų skirtumai (už kvadratinį metrą) skiriasi 7-10 kartų. Ekonomiškai pagrįsto atsakymo neturiu, tačiau kyla įtarimų dėl skaidrumo“, - abejonėmis dalijasi forumo pranešėjas.

ES pinigai – į kairę, ir į dešinę

„Ernst &Young Baltic”neteisėtų veiksmų tyrimų ir prevencijos paslaugų skyriaus darbo grupės vadovas L. Jurkonis atvirai kalba ir apie Europos Sąjungos (ES) pinigų lengvą švaistymą į kairę, ir į dešinę.

„Nesirūpiname, kaip yra panaudojami ES pinigai, svarbu juos „įsisavinti“. Tai yra pagrindinė problema. Kai pagrindiniu tikslu laikomas pinigų susisiurbimas sau, sąmoningumo tiek pilietiniu, tiek valstybiniu lygmeniu labai trūksta“, - akcentuoja specialistas.

Jam antrino ir „Transparency International“ projektų vadovė Rūta Mrazauskaitė. Pirma, ji siūlė atkreipti dėmesį, kodėl atliekų tvarkymo sektorius toks patrauklus sukčiautojams. Tai yra didelės iš ES fondų skiriamos sumos, kurios vilioja ne vieną atliekų sektoriaus dalyvį.

Iki 2012 metų Lietuva pagal programą „Aplinkos taršos mažinimas ir prevencija“ jau gavo 593 mln. Lt., pagal „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo įgyvendinimas“ programą – dar 800 mln. Lt.
Almantas Petkus
Suprantame, kad amžina problema yra kontrolė, mes stengiamės ją vykdyti, tačiau mums vis dar koją kiša krizės aidai, kurie neleidžia didinti kontroliuojančių pareigūnų atlyginimų.

“Tai akivaizdžiai yra tokios sumos, kurios kelia klausimų, ar suvaldome rizikas šių lėšų administravime“, - retoriškai klausė R. Mrazauskaitė.

Apnuoginę atliekų sektoriaus ydas, specialistai pateikė rekomendacijų, ką reikėtų daryti.

„Rekomenduotume aiškius standartus su ES fondais dirbančiam personalui. Turėtų būti nustatyti įgyvendinančių institucijų nepriklausomumo saugikliai. Mūsų kartojama mantra – kaštų ir naudos analizė - leistų suvaldyti rizikas atliekų tvarkymo sektoriuje“, - siūlymus vardijo R. Mrazauskaitė. Savo pristatymo metu moteris minėjo ir kitus sprendimus – pavyzdžiui, atlikti poveikio rinkai vertinimą, alternatyvų analizę ir daugiau bendradarbiauti tarpinstituciniu lygmeniu.

„Čia yra ironijos, nes tokią rekomendaciją pateikė pačių institucijų ekspertai“, - atkreipė dėmesį R. Mrazauskaitė.

Bėdų neneigia, bet siūlo pradėti nuo paprasto piliečio

Į forumą atvykęs Aplinkos ministerijos viceministras Almantas Petkus tyrėjų pristatytas įžvalgas vertino racionaliai: „Kalbant apie tai, kad galimi įvairūs fiktyvūs veiksmai, AM visada vykdo monitoringą. Suprantame, kad amžina problema yra kontrolė, mes stengiamės ją vykdyti, tačiau mums vis dar koją kiša krizės aidai, kurie neleidžia didinti kontroliuojančių pareigūnų atlyginimų. Matome, kad šitoje srityje reikia dar daug padirbėti. Norėtume pakviesti organizacijas sudalyvauti teisės aktų suderinimo procedūrose ir pateikti savo siūlymus, rekomendacijas“.

STT atstovas pasiūlė dar vieną idėją: „Kaip gi atsirado korupcija atliekų tvarkyme? Turėtume suprasti, kad ji priklauso nuo kiekvieno iš mūsų – yra juk gyventojų, kurie iki šiol nemoka jiems priklausančių mokesčių už atliekų surinkimą. Nesąžiningumas kyla nuo žmogaus, kuris išmeta atliekas į atliekų konteinerius, nesąžiningi yra ir atliekų tvarkytojai, net ir vykdant atliekų kontrolę yra tam tikrų nesąžiningumo požymių“.

Jo teigimu, neįmanoma sukurti idealios atliekų tvarkymo sistemos, kol žmonės patys nepasikeis.
„Galime tik pasidžiaugti, kad bent jau atliekos mūsų miestelių gatvėse nesimėto. Kol žmonės bus nesąžiningi, tol šita problema išliks“, - sakė STT atstovas.
Diskusijos dėl korupcijos atliekų sektoriuje dalyviai

Seimo narė Agnė Bilotaitė sutiko su tyrėjų pristatyme įvardyta sistemine problema, kad atliekų sektoriuje ES lėšos yra įsisavinimos negalvojant kur ir kaip, svarbiausia, kad kuo daugiau:

„Sutinku, kad ne tik atliekų tvarkyme, bet ir kitose srityse ES lėšos yra „įsisavinimos“ - skubame kuo daugiau gauti tų pinigų ir turime kritiškai sau pripažinti, kad negalvojame apie šių lėšų efektyvų panaudojimą. Sutinku ir dėl lobizmo, neturime Lietuvoje teisinio reglamentavimo, todėl kai kurie įstatymų projektai, susitarimai gimsta po stalu“.

Jos teigimu, reikia akcentuoti, kad atliekų tvarkyme būtina įvesti griežtą kontrolės sistemą, nes kitaip – kol nebus baudžiamumo, nebus ir adekvačios reakcijos: „Pavyzdžiui, STT pateikė dar pernai daug rekomendacijų, bet klausimas, ar jų kas klauso? Galbūt turėtų įsigalioti sankcijos, už šių rekomendacijų nevykdymą. Atrodo, lyg STT neturėtų autoriteto“, - sakė A. Bilotaitė.