Aurimo Didžioko teigimu, iki 2019 metų jo vadovaujamam Zoologijos sodui tvarkyti reikia 100 mln. lt. Tokį skaičių jis įvardijo remdamasis galimybių studiją rengusių specialistų pateiktomis išvadomis.

Viena finansavimo galimybių – kreipimasis į Europos Sąjungos (ES) struktūrinius fondus. A. Didžiokas tikino, kad tai zoologijos sodui nėra naujiena, tačiau iki šiol pinigų buvo prašoma ne remontui, bet kitoms veiklos sritims finansuoti.

Tokių pinigų zoologijos sodas neturi

Pristatydamas galimybių studijos išvadas A. Didžiokas aiškino, kad jei į zoologijos sodo poreikius nebus atsižvelgta ir jis nebus modernizuojamas, po 13 metų sodas žlugs.
Aurimas Didžiokas

Anot įstaigos vadovo, vienas svarbiausių darbų, kuriam būtinas finansavimas – karantinavimas. Negana to, planuojama pastatyti daugiau nei 40 naujų voljerų, įrengti tualetus, eskalatorius, nuorodas į sodą, stovėjimo aikšteles, atnaujinti inžinerinę komunikaciją ir pan. Paskaičiuota, kad tik veterinarijos pastato atnaujinimui reikia 1,2 mln. Lt.

Šiuo metu, direktoriaus žodžiais tariant, didelė parko teritorijos dalis nėra įsisavinta. Jei bus skirta pinigų, planuojama eksploatuoti ir likusią dalį.

A. Didžioko teigimu, Lietuvos zoologijos sodas remontui reikalingų pinigų neturi. Be to, iš valstybės per metus gaunamų maždaug 4 mln. Lt ir už bilietus surenkamų pinigų vos užtenka parko išlaidoms padengti.

Viceministras: bandome surasti 35 milijonus

Zoologijos sodo finansinė padėtis, jo vadovo nuomone, yra prasta dėl per mažo valstybės finansavimo.

Atsižvelgęs į sunkią parko padėtį televizijos prodiuseris Rolandas Skaisgirys pranešė rengsiąs labdaros koncertą „Perkam dramblį“, skirtą zoologijos sodui paremti. Be to, atlikėjas Donatas Montvydas savo ruožtu pažadėjo skirti sodui po vieną litą nuo kiekvieno parduoto naujo albumo egzemplioriaus.

GRYNAS. lt pasidomėjus, kaip parko galimybių studijos išvadose numatytą sumą vertina Aplinkos ministerija, viceministras Linas Jonauskas teigė, kad tai šiek tiek išpūstas skaičius. Anot jo, sodas atsinaujinti gali ir už kur kas mažesnę pinigų sumą.

„Kainos, mano nuomone, yra šiek tiek per didelės. Tokių pinigų net nėra. Yra toks poreikis, bet dar nėra aišku, ar mes tokiu keliu eisime. Mes bandome surasti 35 mln. litų. Žinoma, bandysime ieškoti ir daugiau. Kalba eina apie europinius pinigus“, - dėstė viceministras.
Linas Jonauskas

Taip pat jis pridūrė, kad dalį galimybių studijoje numatytų darbų galima perduoti privatiems investuotojams. Apskritai jie galėtų įrengti restoraną ir rekreacines zonas. O svarstymai, esą negavus 100 mln. litų sodas bus priverstas užsidaryti, pasak L. Jonausko,  nepagrįsti.

Esą net ir už kuklesnę sumą zoologijos sodas galėtų padidinti savo patrauklumą: „Apie uždarymą niekas nekalba. Ministerija suinteresuota, kad zoologijos sodas būtų patrauklus. Šiandien yra visos galimybės ir be 100 mln. litų zoologijos sodą paversti lyderiaujančiu“.

Apleistas ir lankytojų, ir vadovo

Pasidomėjus, dėl kokių priežasčių Lietuvos zoologijos sodas atsidūrė finansinėje duobėje, viceministras įvardijo kelias priežastis: buvusio parko vadovo neūkiškumas, mažas lankytojų skaičius, nepatrauklus informacijos pateikimas.

„Kauno zoologijos sodą reikia palyginti su Talino. Ten, palyginus su Lietuva, du kartus daugiau lankytojų per metus pritraukiama. Jei turėtumėme daugiau lankytojų, surinktume daugiau pajamų. Tokiu būdu ir finansinė situacija pagerėtų“, - tikino L. Jonauskas.

GRYNAS.lt primena, kad Lietuvos zoologijos sodas Kaune atidarytas 1938 metais. Šį pavasarį dėl prastos būklės Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija (EAZA) panaikino jo, kaip pilnateisio nario, statusą ir pakeitė jį į kandidato.