Muzikos galia

Istorija mums atskleidžia, kokie svarbūs gali būti atlikėjai, tarkim, „The Beatles“, „The Rolling Stone“, „Pink Floyd“ ar Bruce‘as Spingsteenas, kurių muzika pokyčiams įkvėpė milijonus žmonių visame pasaulyje.

Ekomuzika – ne išimtis. Štai Italijoje vykstantis renginys „Spazzatour“ (žodžių žaismas tarp itališko žodžio „spazzatura“ (liet. šiukšlės) ir angliškojo „Tour“ (liet. turas) siūlo idėją, jog šiukšlės gali būti panaudojamos garsų ir muzikos kūrimui.

Ture dalyvauja septynios muzikos grupės, kurias vienija „šiukšlių muzikos“ technika. Pasigaminę savo instrumentus iš niekam nebereikalingų daiktų, jie pradėjo keliauti po Italiją ir rengti pasirodymus. Alaus statinės ir padėklai tapo būgnais, stalčiai pavirto gitaromis. Šių instrumentų garsai kartu turo metu tampa simfonija, kuriai pritaria šiukšlių dėžės, tapusios perkusija.

Toks pavyzdys rodo, jog visi daiktai gali turėti „antrą gyvenimą“ – būti panaudoti jau pasibaigus jų gyvavimo ciklui ir tuo pačiu atkreipti dėmesį į gamybos ir atliekų tarpusavio ryšius. Muzikiniu turu taip pat skatinama kritiškai, bet tuo pačiu ir kūrybiškai pamąstyti apie žmonių atsakomybę ir didžiulio vartojimo pasekmes aplinkai. 

Ne paslaptis, jog menas dažnai yra pasitelkiamas siekiant sukurti tam tikrą pokytį žmonių elgsenoje, kad šie mažiau neigiamai veiktų aplinką.
Citata

Kitas puikus pavyzdys, kaip menas gali būti naudojamas aplinkosauginiam sąmoningumui didinti, atkeliauja Iš Turkijos – tai „Play for Nature“ (liet. „Grok dėl gamtos“) grupė. Ryšys tarp gamtos, žmogaus ir muzikos tapo esmine tema muzikantų grupei savo veikla viešinant aplinkosaugines problemas.

„Muzika – visur sutinkama, kupina energijos, leidžianti aktyviai klausytis arba tiesiog sukurianti išskirtinę atmosferą. Gelbėdami gamtą, ieškodami ir įgyvendindami įvairias iniciatyvas, mes turime prisiminti ir tuos, kurie nedaro nieko, ir priminti jiems apie tai, kas vyksta pasaulyje, kuo dažniau“, – teigia projekto organizatoriai.

Muzikantas Firatas Çavaşas, šios idėjos autorius, subūrė 45 muzikantus iš skirtingų Turkijos vietų tik tam, jog primintų žmonėms, kad reikia „dirbti“ vardan gamtos – „Groti dėl gamtos“.

„Nors gamta vieniems gali reikšti miškus, kitiems – pražuvusius augalų masyvus, dar kitiems tai gali būti beglobiai gyvūnai miestų gatvėse, o dar kitiems tai reiškia apsaugoti Hasankeyfo miesto kultūrinį paveldą. Bet kuriuo iš šių atvejų, gamta yra sąvoka, apjungianti ir vienijanti juos visus“, – sako muzikantai.

Menas – priemonė pasiekti žmones

Nesunku pastebėti, jog žmonėms iš tiesų rūpi gamta – šį susirūpinimą žmonės paverčia savo gyvenimo dalimi. Tačiau aplinkosauginių idėjų įgyvendinimo imasi ne tik atskiri individai. Vis dažniau įvairios institucijos įsitraukia į aplinkosaugines ar šviečiamąsias akcijas, pabrėžiančias žmogaus daromą neigiamą poveikį aplinkai.

Vienas iš puikiausių pavyzdžių yra Kauno miesto savivaldybė, 2012 m. pasirinkusi kitokią kalėdinę eglę nei įprastai, t. y. pagamintą vien iš žalių plastikinių butelių. Patys plastikiniai buteliai atkeliavo iš įvairių juos naudojančių bendrovių, tačiau jie visi buvo brokuoti ir ateityje būtų buvę išmesti, todėl šių butelių naudojimas aplinkai nesukėlė papildomos žalos.

„Visų pirma, esu menininkė. Kaip ir visi menininkai, ieškome kažko kito. Plastiką čiupinėjau, žiūrinėjau jau seniai – imponavo spalva. Antra, svarbiausia šios eglės idėja – kad iš paprasto, niekam nereikalingo daikto, kuris iš esmės gali būti traktuojamas kaip bjaurastis, šiukšlė, galima padaryti stebuklą“, – DELFI teigė eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė.

Ruošiama Kauno pagrindinė Kalėdų eglė

Ši „perdirbta“ Kalėdų eglė susilaukė daug dėmesio ne tik Lietuvos, bet ir užsienio žurnalistų. Galiausiai eglė pateko į Guineso pasaulio rekordų knygą - 18 metrų aukščio kūriniui buvo panaudota daugiau kaip 40 tūkst. plastikinių butelių.

Kitas meną ir aplinkosaugos sintezę pagrindžiantis pavyzdys iš Lietuvos – tai „CO2 Green Drive“ meninių dviračių paradas. Šiais metais Vilniaus dviratininkai nusprendė pasinaudoti savo kūrybiškumu, surengdami pirmą meninių dviračių paradą Lietuvoje. Šio projekto organizatoriai – VšĮ „Degantis žmogus“ – kelis mėnesius kiekvieną savaitę vykdė kūrybines dirbtuves, pavadintas „Who Did That To My Bike“. Jų metu dalyviai galėjo taisyti, dažyti, perdirbti ir kitaip pagražinti savo dviračius. Vėliau suorganizuotas paradas, kurio metu, važiuojant pagal iš anksto numatytą maršrutą, buvo nupieštas CO2 ženklas. Parado šūkis – „Dviračiai – teptukas, išmanieji telefonai – dažai, miesto žemėlapis – drobė“.

Šis renginys susilaukė daug palaikymo ir dėmesio ne tik iš žurnalistų, bet ir iš miesto gyventojų, naudodamiesi kūrybiškumu ir ilgalaikėmis kūrybinėmis dirbtuvėmis, organizatoriai subūrė aktyvią palaikymo komandą, kuri tokiame parade ketina dalyvauti ir kitąmet.

Gyvenimo būdas, kuris traukia

Pritraukti žmonių ir žiniasklaidos dėmesį galima ir kitais būdais. Vengrijoje darnus gyvenimo būdas yra populiarinamas Ekologinio darnios plėtros instituto.

Pagrindinis instituto tikslas yra skatinti darnios plėtros idėjų sklaidą, puoselėti kultūrą, palankią darniai plėtrai, šviesti visuomenę, kaip galima išvengti besaikio vartojimo, kokias technologijas pasitelkus galima ištrūkti iš nuolatinio vartotojiškumo rato.

Visi daiktai gali turėti „antrą gyvenimą“ – būti panaudoti jau pasibaigus jų gyvavimo ciklui ir tuo pačiu atkreipti dėmesį į gamybos ir atliekų tarpusavio ryšius.
Citata

Šis institutas, įsikūręs Gomorszolos kaime, kuriame gyvena tik 70 gyventojų, jau kelis dešimtmečius įgyvendina darnaus vystymosi programą. Ji skatina vietinę kaimo ekonomiką ir darnios plėtros principų įgyvendinimą kasdieniame gyvenime. Tikslas buvo pasiektas sukūrus finansiškai nepriklausomą mokymų centrą, kuriame organizuojami įvairūs darnios plėtros mokymai kaimą lankantiems turistams.

Organizuojant mokymus, vietos gyventojai turi galimybę parduoti savo rankomis pagamintą produkciją – miške surinktas uogas, šviežius ir džiovintus grybus, vaistažoles, vaisius ir daržoves, įvairius gaminius. Mokymų centras sukuria produkcijos poreikį. Tuo tarpu gyventojai, pasitelkdami resursų nereikalaujančias priemones, tarkim, pritaikant senas alaus skardines gaminant džiovyklas, gauna pajamų ir palaiko kaimo gyvybingumą.

Visos šios gerosios praktikos buvo surinktos „Grundtvig“ projekto „Earth S.O.S. through Eco-Creativity“ metu.