- Kada susidomėjote sveika gyvensena? Nuo ko visa tai prasidėjo?
- Sveika gyvensena iki paauglystės nesidomėjau. Domėjimasis sveiku gyvenimo būdu atsirado gimus vaikams. Tačiau jis neatsirado iš niekur, domėjimąsi sveika gyvensena atsinešiau iš savo šeimos: vaikystėje prosenelė, močiutė ir tėvai mokė gydytis vaistažolėmis peršalimo ligas. Namuose visada būdavo vaistažolių: čiobrelių, liepžiedžių, ramunėlių, džiovintų uogų ir medaus. Vaikystėje rinkdavau uogas miške, močiutė man pasakojo, kuo jos yra naudingos žmogui, sveikatai. Prisiminimuose išlikę smagios vaikystės išvykos į Dzūkijos miškus.
Savo vaikus kiekvienais metais vežuosi uogauti, rinkti vaistinių augalų, grybauti. Pats įsimintiniausias – žemuogių sezonas per Jonines. Daug metų nepraleidžiame šio laikotarpio, kartu pramogaujam su keliomis šeimomis. Miške vaikštau basa, nes man atrodo, jog einant į „svetimus namus“, batus reikia nusiauti.
Norėčiau, kad mano vaikai suvoktų, jog žmogus yra neatskiriama gamtos dalis, kad visa, kas reikalinga ir naudinga, yra gamtoje.
- Jūs dviejų paauglių mama. Įdomu, kaip Jums sekasi diegti sveiką gyvenseną šeimoje? Kaip Jūsų vaikai reaguoja į sveikos gyvensenos principus?
- Geriausias pavyzdys vaikams – tėvai. Jeigu šeimoje gražiausios metų šventės neapsieina be alkoholio, tai ir vaikai nemokės švęsti kitaip.
Manau, kad pamažu mano vaikams sveika gyvensena tampa natūraliu gyvenimo būdu.Vis daugiau mūsų šeimos narių ir draugų pradeda tuo domėtis, vaikų buvimas bendraamžių, gyvenančių sveikai rate taip pat turi didelę įtaką.
Paaugliams patinka šokiai, pramogos, todėl kartą per mėnesį dalyvaujame „Yoga Rave“ arba „Varom“ renginiuose. Tai vakarai be alkoholio ir narkotikų, čia susirenka sveikai gyvenantys žmonės. Šiuos vakarus organizuoja jauni žmonės, todėl paaugliams tai priimtina: galimybė pašėlti, pašokti, smagiai praleisti laiką bendraminčių kompanijoje. Atsipalaidavimo būdas nevartojant alkoholio ir narkotikų – puiki pramoga jaunam žmogui.
- Sakykite, ar sudėtinga Lietuvoje sveikai gyventi ir sveikai maitintis? Ką Jūs valgote? Koks Jūsų dienos meniu?
Mūsų mitybos racionas paprastas. Vaikai valgė visada tiek, kiek norėjo, niekada per prievartą nieko nebrukau, ne problema, jei visą dieną vaikams valgyti nesinori. Vaikai nesusiduria nei su virškinimo, nei su antsvorio problemomis.
Rytais dažniausiai valgome vaisius, košes, blynus. Pietums niekada negaminame dviejų patiekalų: arba sriuba, arba kažkas sotaus, pagaminta iš daržovių ir grūdinių kultūrų. Mūsų racione nėra mėsos, žuvies, kiaušinių. Puikiai apsieiname be šių produktų. Tačiau aš niekada neprieštarauju, jei svečiuose vaikai valgo tai, ko mes namuose nevartojame.
- Sigita, Koks Jūsų dienos ritmas: kada keliatės, sportuojate, dirbate, pramogaujate?
- Aš keliuosi anksti: vasarą 4.00-4.30, žiemą 5.00-5.30. Rytais visada skiriu laiko sau: pasivaikščiojimams lauke, mankštai, jogai, maudynėms upėje, meditacijai. Klausau savo organizmo, atsižvelgiu į jo poreikius: žiemą lediniame upės vandenyje maudausi nedažnai, nebent reikia nugalėti stresą. Pakanka žiemos maudynių tradicinėse šventėse, sveikatos renginiuose, kurie vyksta kiekvieną mėnesį skirtinguose Lietuvos miestuose.
Kasdienybės rutinos nėra, nes jei norisi mankštos akims – dėmesį skiriu akims, jei kūnui – mankštinu kūną, kartais užtenka tik pasivaikščiojimo, pasitinkant saulę.
Yra tinkamas posakis: „atrask mylimą darbą ir tau išvis nereikės dirbti“. Mano pramogos – mano mylimas darbas, kasdienė veikla. Ko gero nėra geresnės pramogos nei tinkamas gyvenimas ir darbas pagal pašaukimą.
- Jūs pati esate vegetarė, o kaip vertinate žaliavalgystę? Ar tai naujas gyvenimo būdas, mada? Ar pati žaliavalgiaujate?
- Žaliavalgystė, veganizmas, sveika gyvensena, vegetarizmas – jei tampa mada, aš labai džiaugiuosi. Kaip sakė Andrius Mamontovas „vis dėlto, tai tam tikras dvasinis prablaivėjimas“. Sveikiausia maitintis natūraliu, neapdorotu maistu. Mano racione toks maistas sudaro apie 40 %, nors iš tiesų niekada tiksliai neskaičiavau. Mityba tik vienas sveiko ir laimingo gyvenimo būdo komponentas, tačiau labai svarbus. Artėja puikus sezonas – mūsų racione netrukus atsiras daugiau žalio maisto iš mūsų ar draugų sodų, miškų ir pievų.
- Sakykite, ar išgirstate skeptikų nuomonę, jog mėsą valgyti reikia. Nes tai juk geležies šaltinis…
- Tokią nuomonę nuolat girdžiu, tačiau nesiveliu į tuščias diskusijas. Man tiesiog gaila laiko ginčams ir tiesos įrodinėjimams. Šia tema kalbuosi rimčiau tik su tais, kurie nuoširdžiai ieško atsakymų ir sprendimų, išeičių savo gyvenime. Tokie žmonės yra atviri naujiems potyriams, todėl yra prasmė diskutuoti.
Jei žmogus nenori nieko keisti savo gyvenime, yra patenkintas savo gyvenimo būdu, koks tikslas jam kažką įrodinėti? Viskas turi įvykti natūraliai, aiškiai suvokiant ko nori ir kodėl to nori.
- O ar Jūs avite odinius batus, ar turite odinę rankinę? Ar taip pat sąmoningai kaip ir mėsos atsisakėte odos gaminių?
- Sąmoningai atsisakiau odinių baldų, nors visada apie juos svajojau. Odiniai baldai nereikalauja daug priežiūros. Bet suvokiau, jog negalėsiu sėdėti ant nulupto jaučio odos, todėl odinių baldų neįsigijau.Odos rankinių neturiu, labiausiai mėgstu turistines kuprines.
Aš – gamtos vaikas, nedalyvauju renginiuose, kuriuose gali prireikti odinės rankinės. Man smagiau išvažiuoti į kalnus ar į miškus.
- Kokias grožio priemones naudojate? Galbūt ekologiškus šampūnus, aliejus? Juk kiekviena moteris mėgsta save palepinti?
- Grožiui ir jaunystei labiausiai padeda gera nuotaika ir ledinis vanduo. Žiemą maudausi lediniame vandenyje, mėgstu pasikaitinti pirtyje, nes tai apvalo ne tik kūną, bet ir sielą. Naudoju sezamo, moliūgų, alyvuogių, kokoso, raudonųjų palmių aliejus, kaukes veidui ir kūnui darausi iš savo surinko mėlyno ar raudono molio, vaistažolių mišinių ir t.t. Plaukus plaunu tik ekologišku šampūnu, kartas nuo karto plaukus maitinu įvairiais aliejais
- Dauguma sveiko gyvenimo būdo griebiasi, kai užklumpa ligos, negalavimai. O Jūs tiesiog vieną dieną tapote sveikuole? Kodėl? Galbūt dėl dvasinių patirčių?
- Savo kelyje sutikau tokių žmonių, su kuriais smagu būti, draugauti, bendrauti, mokytis iš jų. Man norisi sekti jų pavyzdžiu: Dainiaus Kepenio, Eligijaus Valskio, Ksaveros Vaištarienės, Kazimiero Ilginio. Buvimas ir bendravimas su jais padaro gyvenimą prasmingu.
Jūs visą savo laiką ir energiją skiriate Lietuvos sveikuolių sąjungai, rengiate seminarus, organizuojate stovyklas? Kokio amžiaus, profesijų žmonės dalyvauja šiuose renginiuose?
Mūsų renginiuose nėra amžiaus cenzo. Jauniausieji yra ką tik gimę kūdikiai, vyresnieji siekia ir 100 metų, ir daugiau. Profesijų įvairovė taip pat didžiulė, negalėčau kažko išskirti, dalyvių tarpe nemažai ir tradicinės medicinos gydytojų.
- Aktyviai sportuojate, praktikuojate karatė, jogą?
Jogą praktikuoju jau ketverius metus, karate lankiau su sūnumi, nes trūko fizinio krūvio, norėjosi išmokti kažką naujo. Taip pat tai buvo puiki proga praleisti daugiau laiko su sūnumi. Šiuo metu karate užsiėmimų nebelankau, nes turiu kitų prioritetų ir veiklos. Bet netrukus vėl grįšiu.
- Kai pasikeičia gyvenimo būdas, įpročiai, tuomet pakinta ir aplinka. Kaip pakito Jūsų draugų, pažįstamų ratas pakeitus gyvenimo būdą? Jūs nevartojate alkoholio, gyvenate sveikai, todėl ko gero bendraujate taip pat su panašiais žmonėmis?
Draugų ratas pasikeitė kardinaliai. Susimąstau, jog galbūt nebėra žmonių, kurie vartoja alkoholį. Tačiau, kai nuvažiuoju skaityti paskaitų, tenka pamatyti ir liūdną vaizdą.
Kasdien bendrauju su žmonėmis, ieškančiais sveikos gyvensenos principų, žengiančiais mažus žingsnelius sveikesnio ir prasmingesnio gyvenimo būdo link.
Artimiausi žmonės mano aplinkoje yra labai šviesūs ir laimingi, o aš mokausi iš jų.
Sigitos linkėjimas „Žaliosios Lietuvos“ skaitytojams: „Linkiu neleisti laiko veltui, rasti prasmę kiekvienoje akimirkoje ir ją išnaudoti, sveikai bei laimingai ateičiai kurti.“
