Kitiems tai įmantrus prasimanymas, kuriuo užsiima Holivudo žvaigždės. Bet kuo gi jos neužsiima? Keisčiausios dietos, įvairios sektos, plastinės operacijos, tad ir joga yra tų, nežemiškųjų, užsiėmimas. 

Ak, joga? Artritu sergančių bobulyčių mankšta. Kažkas tarp to, kas vyksta Palangos moterų pliaže ir Druskininkų sanatorijose. Juk pratimai atliekami taip lėtai ir nuobodžiai... O gal tai tik dar viena sveikuolių mada, kuri greitai praeis, taip pat kaip aerobika, zumba, pilatesas ar kalanetika... 

Tačiau turbūt labiausiai stebina į jogą atsivertę žmonės arti mūsų – kaimynai ir bičiuliai. Keisčiausiai, žinoma, visuomenės akyse atrodo tie sugrįžėliai iš kelionių po Indiją. Staiga jie atsisako alkoholio, nebeįsiūlysi jokio kepsnio – mat, vegetarai, ir dar visaip tamposi (suprask - užsiima joga). Iš šalies polinkis į rytietišką išmintį daug kam gali pasirodyti įtartinas, kaip kokia sekta ar radikali religija. Tad kas gi ta joga ir kaip ją suprasti? 


„Šventa“ jogos trejybė: siela, protas ir kūnas

Tai sportas ar religija? – dažniausiai užduodamas klausimas. Norint suprasti tikrąją jogos paskirtį reikia žinoti šiek tiek istorijos. 

Ilgą laiką tai buvo slaptas, tik išrinktiesiems iš lūpų į lūpas perduodamas mokymas. Žodis „joga“ kilęs nuo sanskrito žodžio „yug“, reiškiančio jungtį, harmoniją, balansą. Tad joga reiškia harmoningą sielos, proto ir kūno sąjungą. Pati joga (induizmo Samkyja filosofijos atšaka) nėra religija, veikiau – religinės praktikos dalis ir gyvenimo būdas. 

Citata
Keisčiausiai, žinoma, visuomenės akyse atrodo tie sugrįžėliai iš kelionių po Indiją. Staiga jie atsisako alkoholio, nebeįsiūlysi jokio kepsnio – mat, vegetarai, ir dar visaip tamposi (suprask - užsiima joga.

Dabar daugeliui žmonių joga asocijuojasi vien tik su fiziniais pratimais (asanomis), tačiau iš tiesų tai tėra menkutė jogos filosofijos dalis, kurios pirminė paskirtis buvo padėti žmogui fiziškai ir psichologiškai pasiruošti meditacijai.

Atliekant fizinius pratimus ugdoma valia, lėtas ir gilus kvėpavimas įveda kūną į ramybės būseną, kurią pasiekus žymiai lengviau susikaupti ir medituoti. Pratimai buvo tobulinami daugybę amžių, tad nūdienos praktikantų teiginys, kad joga ramina nervus, turi realų fiziologinį ir istorinį pagrindą. Juk tam joga ir buvo sugalvota! 

Pirmasis rašytinis šaltinis apie jogą datuojamas maždaug I a. pr. Kr. mistiškojo rytų išminčiaus Patandžali jogos sutros. “Sutra” sanskrite reiškia siūlą arba vieną su kita susijusių minčių giją. Pačios sutros yra labai trumpos instrukcijos, kuriose koncentruojamasi į dvasinį jogų kelią. 

Štai čia ir prasideda painiava. Kiekvieno dvasiniu keliu einančiojo galutinis tikslas yra nušvitimas, rojus ar nirvana. Skirtingi pavadinimai, kaip ir skirtingi takai link to nušvitimo eiti. Jogos filosofijoje šitas kelias susideda iš aštuonių žingsnių ir yra vadinamas Aštanga. Tačiau dabar vakaruose tuo pačiu vardu pavadintas itin intensyvios fizinės jogos stilius. Taigi, jei šį žodį matote sporto klubų tvarkaraštyje, tikėkitės gerai paprakaituoti. Jei rytų filosofijos tekste - kalbama apie dvasinio kelio pakopas, pradedant nuo socialinių taisyklių (nesmurtauti, nemeluoti, nevogti), savikontrolės (saikas, švara ir t.t.), ir, žinoma, baigiant išsvajotuoju nušvitimu – Samadhi. 


Kaip joga atsidūrė vakaruose? 

XX a. pradžioje Indijoje joga buvo visuomenės paribyje, traktuojama kaip gatvės fokusininkų, atsiskyrėlių ir magų užsiėmimas. Aukštesniųjų kastų atstovai jogą laikė gėdingu užsiėmimu. Tačiau siekiant išsilaisvinti iš Britų kolonizacijos (??) induizmo nacionalizmas paskatino ir jogos renesansą. Indai atsigręžė į savo šaknis, įvertino savo etninę tapatybę ir senąsias tradicijas. Joga nuo miško atsiskyrėlių perėjo į maharadžų rūmus.
Joga

Tiesa, Indijai atgavus nepriklausomybę, šalis buvo užsiėmusi politiniais reikalais, tad joga vėl ėmė grimzti užmarštin. Tačiau tuo pat metu čia pamažu ėmė plūsti vakariečiai. Atradę jogą ir patyrę jos teikiamą naudą, atvykėliai iš vakarų ėmė ją populiarinti namuose. Šitokiu būdu vakaruose išgarsėjo B.K.S. Iyengar‘as ir jo vardu pavadintas jogos stilius, Patabi Jois‘as ir jo išpopuliarinta Aštanga Viniyasa joga bei daugelis kitų stilių ir guru. 

Šeštajame dešimtmetyje joga buvo dievinama ilgaplaukių hipių, dabar – Naujojo amžiaus šalininkų ir kūno kulto garbintojų. Vis daugiau mokslinių tyrimų patvirtina fiziologinę ir psichologinę naudą žmogaus organizmui. Tuomet kyla klausimas: Na, tai kokį jogos stilių pasirinkti? 

Kiek tiesų, tiek ir jogos rūšių... 

Kiekviena jogos mokykla turi savo filosofiją ir, paradoksalu, tačiau mokymai dažnai vieni kitiems prieštarauja. Tad ir požiūris į jogą priklauso nuo asmeninių žmogaus siekių. Galima rinktis grynai dvasinį asketišką jogos kelią ar vien teorines studijas (nuo 2011-ųjų metų Londono SOAS universitete siūlomos Jogos Magistrantūros studijos), naudoti jogą kaip sveikatingumo priemonę kūno tobulinimui ar valios ugdymui.
Joga

Joga, kaip jau minėta, tai ne vien fiziniai pratimai, o gyvenimo būdas, apimantis įvairias sritis. Pavyzdžiui, Šatkarma Kriya joga yra kūno valymo technikos – nosies plovimas sūdytu vandeniu, vėmimas, klizmos ir pan. Joga nidra yra aktyvaus poilsio praktika – tai lyg popiečio pogulis, kurio metu ne miegama, o sąmoningai siekiama atpalaiduoti kiekvieną kūno dalį.

Karma joga, arba veiksmų joga, kuomet skatinama visuomenei naudinga veikla. Dabar dažniausiai tai būna jogos studijos tvarkymas, pavyzdžiui, suvynioti jogos kilimėlius, išplauti grindis ir pan. Taip pat jogos praktikos dalis yra mantrų giedojimas, kvėpavimo pratimai Pranayama, meditacija, skatinamas sąmoningas vegetarizmas ir, žinoma, fiziniai pratimai, kurie vakaruose išsivystė į daugybę stilių. 

Indijoje iš pradžių buvo tik viena joga, tik vienas fizinių pratimų stilius, kuris dabar jau beveik užmirštas ir vadinamas klasikine joga. Nuo jos prasidėjo ir vystėsi visos kitos jogos rūšys. Iš kur jos kilo?


Jogos stiliai

Iyengar joga – pavadinta garsiojo mokytojo vardu. Pratimai atliekami itin lėtai, preciziškai tiksliai, nedaug nutolę nuo klasikinės jogos. 

Hatha joga – vidutinio sudėtingumo, gan aktyvi ir itin populiari. Galima teigti, jog tai yra XX a. jogos klasika.
Citata
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fiziniai jogos pratimai skatina ilgaamžiškumą, padeda kovojant su depresija ir stresu, padeda gydant artritą, ramina nervus, skatina protinę veiklą, gerina raumenų tonusą ir lankstumą.

Aštanga joga – intensyvūs fiziniai pratimai, atliekami žymiai greičiau nei klasikinėje jogoje, siekiant sukurti vidinį karštį. Reikalauja fizinio tvirtumo. 

Bikram joga - karštoji joga, atliekama iki 40 laipsnių prišildytoje patalpoje. Daug prakaituojama, reikalauja ištvermės. 

Juoko joga – grupiniai užsiėmimai, kurių metu įvairiais pratimais skatinamas juokas

Ir... daugybė kitų! 


Ir vis dėl to – kodėl joga? 

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fiziniai jogos pratimai skatina ilgaamžiškumą, padeda kovojant su depresija ir stresu, padeda gydant artritą, ramina nervus, skatina protinę veiklą, gerina raumenų tonusą ir lankstumą.

Be to, jogos praktikai nereikia jokių įrenginių, treniruoklių ar įrankių. Galima mankštintis namuose, darbe, parke ar paplūdimyje, dargi priešingai, nei bėgiojimas ar kitos aktyvios sporto šakos, joga nekenkia sąnariams, bet veikia juos gydančiai. 

Dabar randasi vis daugiau Naujojo amžiaus jogos guru ir mokytojų, skelbiančių savas tiesas, leidžiančių knygas, pardavinėjančių jogos pratimų DVD ir kuriančių jogos atostogų stovyklas. Tačiau, norint geriau suprasti tikrąsias jogos tradicijas ir filosofiją, geriausia pradėti skaityti klasikinę literatūrą, užuot griebusis Naujojo amžiaus guru šedevrų.