Ką daryti, kai sodus ir daržus puola kenkėjai?

Pavasarį sodus ir daržus pradeda intensyviai lankyti įvairūs kenkėjai, kurie ne juokais piktina tiek sodininkus mėgėjus, tiek ir profesionalus. Pastarieji kenkėjų medžioklei pasitelkia chemines priemones, o mėgėjai bando išsiversti su liaudies metodais. Kiek jie yra veiksmingi GRYNAS.lt klausia specialistų.

Nuo amarų ir sodinių erkių – žalias kalio muilas ir česnakai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė įvardija du pagrindinius sodus puolančius kenkėjus – įvairių rūšių amarus ir sodines erkes. Šie puola ne tik obelis, bet ir kriaušes, ar slyvas, kitaip tariant, tai yra kenkėjai, kurie pavojingi praktiškai visiems sodo augalams.

„Kai būna masinė kenkėjų invazija, tada jau reikia cheminių priemonių, mėgėjiškai su ja nesusitvarkysi“, - pataria A. Valiuškaitė.

Šiuo metu tiek amarai, tiek ir sodinės erkės yra itin aktyvūs, jiems veistis susiklosčiusios labai palankios sąlygos.

A. Valiuškaitė

Aš, kad ir kokia specialistė būčiau, negaliu pasakyti priemonės, kurią panaudojus, būtų 100 proc. apsauga nuo kurmių. Kitą kartą vienam mėgėjui tai veikia, o kito yra kitoks dirvožemis, mikroklimatas, ir ta priemonė nėra tokia veiksminga. Čia jau grynai yra karčios patirties metodas.

„Ar rožės lapelį paimsite, ar slyvos, avietės lapelį, serbento – praktiškai visur galite jų rasti“, - atkreipia dėmesį augalų apsaugos laboratorijos specialistė. Ji sako, kad šiems kenkėjams puolant masiškai, mėgėjams leidžiama naudoti „Decis Mega“ (cheminės grupės insekticidas – red. past.), iš liaudies metodų yra žmonių, kurie naudoja žaliąjį kalio muilą, česnakų ištraukas.

„Mes daugiau dirbame su chemija, o mėgėjai patys tarpusavyje dalijasi, kas ką atrado, kokias priemones naudoja“, - sako A. Valiuškaitė.

Pasiteiravus, ar nuo amarų ir sodinių erkių iš tiesų padeda žaliasis kalio muilas bei česnakų ištraukos, specialistė patvirtino, kad toks metodas duoda rezultatų: „Muilas tikrai yra veiksmingas, tiktai tiek, kad augalinės ištraukas (česnako, kraujažolių, svogūnų) būtina naudoti su muilo skiediniu, sakykime, ūkinio muilo tirpalu ar lipnios medžiagos priedais, kad geriau viskas priliptų ir tai naudoti tris-penkias dienas. Jeigu chemiją panaudotumėte vieną kartą, čia jau reikia žaisti. Tai iš tiesų yra veiksminga, tiesiog reikia dažniau panaudoti, tai yra kontaktinio poveikio priemonės“.

Jos teigimu, specializuotose parduotuvėse yra labai didelė pasiūla specifinių, biologinės kilmės priemonių, kurios gali šiuo klausimu padėti. Todėl, kaip pabrėžia pašnekovė, pagrindinė rekomendacija sodininkams mėgėjams – atidžiai skaityti tokių priemonių etiketes. Kam priemonė skirta, tam ir naudoti: „Dažnai sodininkai mėgėjai skundžiasi, kad purškė ir nepadėjo. Jeigu purškiama priemone nuo ligos, o ne nuo kenkėjų, tai tikrai nepadės“, - nesistebi A. Valiuškaitė.

Kenkėjų daugėja

A. Valiuškaitė sako pastebinti, kad kiekvienais metais vienų kenkėjų būna daugiau, kitų mažiau, tačiau iš esmės tiek vienų, tiek ir kitų populiacijos didėja.

„Jeigu labai globaliai imant, tai vyksta dėl klimato kaitos. Anksčiau toks kenkėjas kaip tripsai – vieni iš polifagų, kurie aktualūs visiems sodo-daržo augalams, niekada nebuvo prie tų labai žalingųjų, sakysime, braškėse. Pasitaikydavo vienur, kitur, lokaliai, o dabar jau kelinti metai iš eilės padaro tikrai didelius nuostolius. Anksčiau jeigu į jį nežiūrėjome kaip į žalingąjį, nuo kurio reikėtų naudoti specifinius apsaugos produktus, tai dabar jau būtinai reikia atkreipti dėmesį, ar mes savo sode jų turime, ar neturime“, - sakė pašnekovė.

Ji sako, kad tokia tendencija pastebima ir su kitais sodo kenkėjais, jeigu anksčiau jie nekėlė didelių problemų, dabar vis labiau skatina į juos sutelkti daugiau dėmesio.

Nuo kurmių 100 proc. apsaugos nėra

Užklausus pašnekovės apie kurmius, ši iškart atsako, kad su jais daugiau tenka kovoti sodininkams-daržininkams mėgėjams, o ne profesionalams.

„Ten, kur yra dideli dirbami laukai, jiems nebėra ramybės. Ploto įsavinimo pradžioje gali būti problema, bet tai labiau pasireiškia mėgėjiškoje sodininkystėje, kur kurmiai tikrai daug žalos padaro. Specifinių ir tikrai labai veiksmingų, kuriuos naudotų ūkininkai ir kurmiai išeitų, produktų nėra“, - pabrėžia A. Valiuškaitė.

A. Valiuškaitė

Jeigu jūsų sklype gyvens rupūžė, nuo to blogiau tikrai nebus. Ji iš tiesų maitinasi kenksmingais vabzdžiais ir juos sunaikina, tai nėra blogai. O jeigu dar ir sėkmę atneš, tai ko daugiau galima norėti? Tegu tiktai dauginasi.

Moteris sako, kad jeigu žemė yra nuolat dirbama ir judinama, kurmiai patys išeina, nes jiems būna per daug triukšmo, tačiau soduose, kuriuose žemės judinimas vyksta tik su kastuvu, negiliai, terpė kurmiams veistis yra palanki. Ten, kur būna kurmių, paprastai atsiranda ir kurklių, nes kurmiai jais maitinasi.

„Yra visokių priemonių, pavyzdžiui, ultragarsas, bet čia jau sodininkai, kurie turi patirtį, turi dalintis. Aš, kad ir kokia specialistė būčiau, negaliu pasakyti priemonės, kurią panaudojus, būtų 100 proc. efektyvu. Kitą kartą vienam mėgėjui tai veikia, o kito yra kitoks dirvožemis, mikroklimatas, ir ta priemonė nėra tokia veiksminga. Čia jau grynai yra karčios patirties metodas“, - juokavo augalų apsaugos ekspertė.

Sraigėms – alaus girdyklos

Soduose kaip nelaukti svečiai kartais apsilanko ir sraigių. Liaudies išmintis byloja, kad šios mėgsta alų, todėl sodininkai mėgėjai neretai įtaiso joms taip vadinamas alaus girdyklas. A. Valiuškaitė patvirtina, kad toks metodas iš tiesų yra naudojamas.

„Joms mėgsta tai. Yra tokia gaudyklė, reikia įkasti seklesnį indą ir galima naudoti alų kaip masalą. Jos matyt mėgsta tą kvapą ir jos paprasčiausiai nuskęsta tame inde“, - sako pašnekovė. Ji priduria, kad sraigės mėgsta drėgnas vietas, todėl kiti būna jas ant papuvusių lentų gaudo.

Specializuotose parduotuvėse galima įsigyti „Ferramol“ cheminio preparato, kuris skirtas apsaugai nuo sraigių.

„Ir mėgėjams, ir profesionalams, vienam kvadratiniam metrui reikia pabarstyti 2,5-5 g šio preparato, kurios veiklioji medžiaga geležies fosfatas. Būna ir pelenus barsto“, - sakė A. Valiuškaitė.

Moters teigimu, sraigės sodininkams mėgėjams dažniausiai žalos pridaro braškėse, nes itin mėgsta minkštas uogas.

Rupūžės – neša daržams sėkmę?

Liaudies išmintis taip pat byloja, kad jeigu amarai ir sodinės erkės nėra pageidaujami svečiai soduose, rupūžės itin laukiamos, nes neša sėkmę.

A. Valiuškaitė juokiasi, kad jeigu kažkas žada sėkmę, tuo dalyku reikia ir tikėti: „Jeigu jūsų sklype gyvens rupūžė, nuo to blogiau tikrai nebus. Ji iš tiesų maitinasi kenksmingais vabzdžiais ir juos sunaikina, tai nėra blogai. O jeigu dar ir sėkmę atneš, tai ko daugiau galima norėti? Tegu tiktai dauginasi“.

Kiti liaudiški metodai kenkėjams naikinti

- Kurmiams baidyti sodininkai mėgėjai neretai naudoja triukšmą keliančias „baidykles“ - vėjo malūnėlius, butelius, užmautus ant kuolelių.

- Kurkliai sakoma, kad nemėgsta silkių kvapo, todėl jų likučius užkasus į žemę, galima tikėtis kurmių išsikraustymo iš jūsų žemių. Liaudies išmintis taip pat byloja, kad kurklius galima baidyti vištų mėšlo, česnakų kvapu, kartais į žemę kaišoma chrizantemų lapų ir stiebų.

- Jei jūsų sodą puola skruzdėlės, patariama augalus pabarstyti kava, cinamonu ar anyžiais, nes tikima, kad jos baidosi šių kvapų.

- Bulves nuo Kolorado vabalų galima gelbėti jų šaknis barstant pelenais, ar šalia prisodinant pupų bei medetkų, mat jų draugijos Kolorado vabalai vengia.