Sprendimas – ne iš gero gyvenimo
Įvairiais skaičiavimais, fontano remontui reikėjo nuo 2 iki 10 mln. litų. Seimas ir Vilniaus savivaldybė šį objektą stumdė vienas kitam, nenorėdami prisiimti atsakomybės. Dar pernai buvo žadėta, kad iki pirmininkavimo Europos Tarybai pradžios fontanas bus sutaisytas, bet taip ir neatradus pinigų, nuspręsta fontaną paversti „kaimo pieva“.
„Toks sprendimas pasirinktas ne iš gero gyvenimo. Buvo sutarta, kad Vilniaus miesto savivaldybė parengs projektus, turi leidimus kapitaliai remontuoti esamą fontaną, tačiau planuojat šių metų biudžetą šita eilutė buvo išbraukta ir fontanui nebuvo skirtas nė centas“, – LRT sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
„Visi merai ramino – nuo Navicko iki dabartinio: laiko tikrai yra, viską sutvarkysime. Dabar matome, kaip yra. Tikrai negerai, kad laiku nebuvo padaryta, ir šiais metais nieko nebeliko, kaip tik pakeisti visiškai jo paskirtį ir, dovanokit, bet paslėpti visą tą gėdą, kuri yra prie Seimo“, – teigė Seimo kancleris Jonas Milerius.
Kaip rašo lrytas.lt, fontano kūrėjas skulptorius Gediminas Karalius ir Nepriklausomybės aikštę suprojektavęs architektas Algimantas Nasvytis dėl tokio savivaldybės elgesio neslepia pykčio.
G. Karalius apgailestavo, kad kartu su A. Nasvyčiu sukurtą kūrinį, uždengiantį didžiulę tuščią erdvę, sostinės valdžia taip be skrupulų palaidojo.
Vilniaus meras A. Zuokas tikino, kad visi fontano techniniai elementai buvo surinkti ir yra saugomi, kad atsiradus finansavimui vėl būtų galima atstatyti fontaną tokį, koks jis ir buvo.
Geriau nei buvo
Pats fontanas – piramidės formos. Anot kūrėjų, jis simbolizuoja gyvybę, vandenį ir žemę. Nors vandens nebeliko, bet žemės ir gyvybės padaugėjo.
Kol vyresnio amžiaus vilniečiai šalia naujojo gėlyno kraipė galvas ir pasakojo, kaip jie vaikystėje čia maudėsi, o dabar atrodo tarsi „ kokia kaimo pieva“. Tuo tarpu jaunesnės kartos atstovai didelių blogybių gėlyne neįžvelgė. „O kas čia blogo? Gi buvo kažkoks skeletas, vaiduoklis. Dabar gi geriau nei buvo. [...] Gražu – gėlės žydi, kvepia, bitės jau atskrido“, – GRYNAS.lt teigė vienuoliktokas Tomas.
„Žinoma, gal, kad jis veiktų būtų įdomiau, ypač kai dabar vasaros tokios karštos. Sėdėtume čia sau ir kojas mirkytume, bet girdėjau, kad jam sutaisyti reikia kelių milijonų litų. Tai gal geriau tuos pinigus kur prasmingiau panaudoti? Man gražu ir taip. Sakyčiau originaliai pasielgė, o ne paliko jį rinkimo valiai“, – svarstė šokėja save pristačiusi Monika.
„Aš būčiau dar originaliau padaręs – būčiau įrengęs čia miesto daržą. Žinote, su pupomis, žirniais, moliūgais ir t.t. Galėtų čia sau seimūnai kokį pomidorą nusiskinti, ne tokie pikti būtų. Gal šalia gyvenantys vilniečiai čia sau daržą bendruomeninį įsirengtų, kaip mes Pilaitėje?“, – siūlė Pilaitės mikrorajono gyventojas Ugnius.
GRYNAS.lt primena, kad Pilaitėje šiemet jau antrus metus iš eilės įrengtas bendruomeninis daržas. Pilaitės sodų idėja buvo įtraukta į sėkmingiausių Europos Sąjungos bendruomeninių projektų pavyzdžių sąrašus.
