Supažindina su savo darbu
Renginyje pavadinimu „Kokiu oru mes kvėpuojame“ vilniečiams pristatoma, kaip vyksta oro kokybės tyrimai bei kokie teršalai matuojami. Lietuvos hidrometeorologijos stende pristatoma nedidelė meteorologinė kilnojama stotis, matuojanti drėgmę, vėjo stiprumą, temperatūrinius pokyčius, slėgį.
Hidrometeorologijos stoties technikos skyriaus vyriausias specialistas Jonas Valkavičius teigė, kad iš viso Lietuvoje turime 28 meteorologines stotis, paprastesnių klimatinių stočių dar 17. Didžiuosiuose miestuose veikia meteorologinės stotys, rajonuose – klimatinės.
„Stengiamės šviesti visuomenę per įvairius renginius, savo internetinį puslapį, - sakė vyras ir pridūrė, kad šiandien buvo vos keli priėjusieji pasidomėti, koks stendas Europos aikštėje išdygo. - Gal ne visi žino, informuoti apie renginį“, - svarstė J. Valkavičius.
Kaip GRYNAS.lt pasakojo Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Šilienė, visi vilniečiai, besidomintys oro kokybe, gali atvykti į renginį ir iš arti pamatyti, kaip vyksta oro kokybės tyrimai laboratorijose.
Pasak specialistės, oro kokybės vertinimas turi būti atliekamas pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus, nes esame ES narė. Nuo 2002 m. Lietuva tokiems tyrimams jau pradėjo ruoštis, todėl įstojus į ES – neturėjo problemų, įvertinant tuos teršalus, kuriuos reglamentuoja ES direktyvos ir kurie yra vertinami visose ES šalyse narėse.
„Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, į infrastruktūrą, pramonės išvystymą, oro kokybė turi būti stebima tuose miestuose, kuriuose potencialiai gali būti didžiausias užterštumas. Lietuvoje – tai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir pramonės centruose Naujojoje Akmenėje, Mažeikiuose, Jonavoje, Kėdainiuose“, - vardija Z. Šilienė ir priduria, kad sostinėje turime net keturias oro tyrimų stotis, Kaune ir Klaipėdoje po dvi, o kituose miestuose po vieną.
Kokie teršalai matuojami?
„Stotyse nenutrūkstamai matuojama vadinamųjų pagrindinių teršalų, kurių dėl žmonių ūkinės veiklos į orą patenka daugiausiai – kietųjų dalelių, sieros dioksido, azoto oksidų ir anglies monoksido, taip pat ozono, kuris nėra labai paplitęs teršalas, kai kurių sunkiųjų metalų koncentracija. Vienų teršalų koncentracija stebima pastoviai, kas valandą gaunamas koncentracijos vidurkis, kitų teršalų - ne taip intensyviai, imami oro mėginiai, analizuojami laboratorijose ir gaunama vidutinė koncentracija už pasirinktą laikotarpį – savaitės, mėnesio ar paros“, - su tyrimų metodika supažindina Z. Šilienė.
Kitų teršalų koncentracijos, anot Z. Šilienės, per pastaruosius metus Lietuvoje nebuvo viršytos, išskyrus ozoną: „Ozonas yra vasaros ir dienos teršalas. Todėl jo koncentracija yra viršijama vasaros mėnesiais ir dienos metu. Naktį ir žiemomis jo žymiai mažiau“.
Jeigu teršalų koncentracijų kiekiai viršija nustatytas normas, už jų mažinimą atsakingos miestų savivaldybės, kurios tokiu atveju turi parengti oro kokybės gerinimo planus.Taip pat savivaldybės turi įgyvendinti prevencijos programas – pavyzdžiui, jokia nauja ūkinė veikla negali būti pradėta, jeigu skaičiai rodo, kad dėl jos veiklos bus viršytos ribinės vertės. Tai nustato poveikio aplinkai vertinimas.
Didėja individualių namų tarša
Z. Šilienė pastebi, kad su įmonių tarša situacija yra geresnė, nes ji yra kontroliuojama, sudėtingiau susitarti su pavieniais gyventojais.
„Blogesnė padėtis su individualiais gyvenamaisiais namais. Gyventojams nėra prievolės statyti filtrus savo kaminuose ir pastaraisiais metais šita problema ypač išryškėjo. Ypač, kai uždarius atominę elektrinę, pabrango elektra, žmonės, kurie šildėsi elektra, perėjo prie kitokio kuro. Brangsta ir dujos, pereinama prie kieto kuro. Taigi didėja tarša iš individualių namų“, - sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Prie situacijos pablogėjimo prisideda ir itin šaltos pastarųjų metų žiemos, kuomet šildytis tenka ilgesnį periodą.
Mažiau vartoti, daugiau vaikščioti pėsčiomis
Z. Šilienė įsitikinusi – kiekvienas galime prisidėti prie mūsų kvėpuojamo oro kokybės gerinimo. „Pirma, taupiai vartoti – bet ką naudoti tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek norisi. Kuo daugiau naudojame, tuo daugiau reikia gaminti. Kuo daugiau gaminama, tuo daugiau įmonių naudoja žaliavas, kurą, kuras deginamas išskiria teršalus. Todėl kiekvieno indėlis mažiau naudoti duotų ne mažą efektą. Kalbėdama apie taupų vartojimą, turiu mintyje ir produktus, ir elektrą, vandenį“, - pabrėžė pašnekovė.
Kitas svarbus dalykas, anot jos, automobilio naudojimo apribojimas. „Gal ne visada būtina važiuoti savo automobiliu? Net ir elektra varomas automobilis turi naudoti elektrą, kurią reikia pagaminti, nors bent jau pats neteršia. Kuras (benzinas, dujos, dyzelis) degdamas išmeta kažkiek teršalų. Todėl galbūt kai kuriuos atstumus gali įveikti pėsčiam, ar dviračiu važiuoti, kas vakarų šalyse labai populiaru ir pas mus, man rodos, irgi populiarėja“, - sakė Z. Šilienė.
Vilniečiai, norintys iš arti pamatyti oro tyrimų laboratoriją ir kilnojamą meteorologinę stotį, Europos aikštėje gali apsilankyti iki šios dienos 15 val. Iki to laiko žadėjo dar veikti abu aplankyti stendai.
