Nutukimo lyderiai - britų vaikai
Žmonės nenori gaišti laiko pilnaverčio maisto gaminimui, todėl vis dažniau pasirenka pusfabrikačius, kuriuose gausu riebalų, sintetinių priedų, vienam ar kitam maisto produktui netipinių sudėtinių medžiagų. Be abejonės, kasdieninio maisto supramoninimo aukščiausioji stadija – greitasis maistas.
Kažkada orientuotas į mažai pasiturinčių darbininkų rinką, greitasis maistas galiausiai įsiterpė ir į kitų socialinių grupių valgiaraštį. Ypač liūdina tai, kad greitasis maistas tampa vaikų pasirinkimu, tuomet laukia ir atitinkami rezultatai.
Jungtinėje Karalystėje, kur pusfabrikačių ir greitojo maisto suvartojama daugiausia iš Europos valstybių, nutukimo rodiklis tarp šešiamečių siekia 8–10 proc , o tarp penkiolikmečių – apie 15 proc. Atkreipkite dėmesį, kad rašoma ne šiaip apie viršsvorį, o būtent apie tikrą nutukimą.
Vartojami sotieji riebalai ir cukrus sukelia pasitenkinimo jausmą, o pripratus prie jų- kiekį tenka nuolatos didinti. Tuomet prasideda rimti sutrikimai (fermentų, hormonų apykaitos ir t.t.) ir žmogus tiesiog pradeda neribotais kiekiais vartoti traškučius, mėsainius, juos užsigerdamas gazuotais gėrimais. Minėtoji būsena labai sunkiai koreguojama. Juolab, kad ją skatina mūsų cheminiai „draugai“ . Pavyzdžiui, tas pats mononatrio glutamatas, kurio dedama beveik į visus pusgaminius, ne tik padidina maisto suvartojimą ar paslepia prastesnio produkto skonį, bet ir pripratina prie produktų, kuriuose jo yra.
Gazuotose gėrimuose esantis cukrus ir saldikliai tai pat ne per geriausiai malšina troškulį – kai kurios medžiagos net skatina didesnį minėtų gėrimų vartojimą. Akivaizdu, kad kuo prastesnis (bet atitinkamai pigesnis) pusfabrikatis ar greitojo maisto produktas, tuo jo skonio savybės turėtų būti prastesnės. Tuo atveju cheminių priedų kiekis būna didesnis, nes dažnai reikia ne tik pagerinti skonį, bet ir suteikti panašią į natūralią spalvą.
Paradoksas: žino visi, vengia - retas
Tokio vartojimo rezultatas daugiau nei akivaizdus – per 20 metų nutukusio jaunimo patrigubėjo, suaugusiųjų padvigubėjo, o sunkaus nutukimo kamuojamų amerikiečių šiandien, pasirodo, yra daugiau nei 40 milijonų. Žinant tokius skaičius tiesiog savaime kyla analogijos su tabako vartojimu, kai žalos sveikatai supratimas yra aukštas, tačiau net ir žinantys apie galimą žalą asmenys ir toliau „sėkmingai“ rūko. Taigi, ir vėl tenka paklausti, ar mes tikrai vien savo valia renkamės pusfabrikačius ar greitąjį maistą.
Vengtinų produktų sąrašas
Tiesa, tikrai neverta visą kaltę dėl pablogėjusios sveikatos suversti pusfabrikačių gamintojams ar greitojo maisto užeigoms – juk ir dėl plaučių vėžio gali būti kaltos toli gražu ne vien tabako kompanijos.Tam, kad būtų aiškiau, kokie greitojo maisto produktai kenksmingiausi, kaip pavyzdį pateiksiu vieno populiariausio JAV dietologo Džonio Budueno ( Jonny Boduen) sudarytą sąrašą:
2. Glazūruotos saldžiosios spurgos – nors Lietuvoje jos nėra pernelyg populiarios, tačiau šitą cukraus, riebalų ir cheminių priedų mišinį galite rasti ir mūsų parduotuvių lentynuose;
3. Bulvių traškučiai;
4. Gazuoti saldieji gėrimai;
5. Šokoladiniai batonėliai.
Kitus sąrašo produktus neverta vardinti, nes tokie greitieji užkandžiai kaip pvz., kepta kiaulių oda, Lietuvoje tiesiog nepopuliarūs.
2002 m. Stokholmo universiteto mokslininkai atliko tyrimus greitojo maisto restoranuose, norėdami išsiaiškinti, su kokiais pavojais gali susidurti vartotojai. Buvo nustatyta, kad termiškai apdorojant produktus, kuriuose yra daug angliavandenių (pvz, bulves), išsiskiria didelis akrilamido kiekis.
Akrilamidas yra kancerogenas, veikiantis genų lygmenyje. Patekęs į organizmą, jis pažeidžia ląstelių genus, o jų mutacijos lemia piktybinių navikų atsiradimą. Akrilamidu užteršto maisto problema yra viena naujausių, tačiau jau ir dabar yra apie ką rimtai susimąstyti.
Kas tas akrilamidas?
Cancer Epidemiology, Biomarkers and Prevention skelbia didelės apimties akrilamido kenksmingumo tyrimų, atliktų specialaus anketavimo būdu, rezultatus. Tyrimų metu, siekiant išsiaiškinti, koks akrilamido kiekis galimai patekdavo į organizmą ir kaip tai galėjo paveikti sveikatą, buvo apklausti daugiau nei 120 tūkst. respondentų. Nustatyta, kad didesnis vartojamo akrilamido kiekis dvigubai padidina vėžinių susirgimų tikimybę. Ir, beje, padidintu vartojimu galima pavadinti kasdien suvalgytą pakelį traškučių, gruzdintų džiūvėsėlių arba dažnus apsilankymus greitojo maisto užeigose.
Dar viena nemalonioji akrilamido savybė yra ta, kad šioji nuodinga medžiaga kaupiasi organizme ir nuolatos gaunant net ir sąlyginai nedideles jos dozes, išlieka žalos sveikatai rizika.
Taip pat be akrilamido greitajame maiste galime atrasti ir kitas kancerogenines medžiagas, tokias kaip aromatiniai angliavandeniliai, kurie, tiesa, prasčiau organizmo įsisavinami, tad nėra tokie pavojingi.
Negalima tvirtinti, kad pasaulyje nieko nedaroma tam, kad sumažėtų greitojo maisto keliamas pavojus. Svarstomi įvairiausi būdai kaip tai daryti – nuo surašytų ant pakuočių perspėjimų apie galimą žalą (kaip ant tabako gaminių) iki papildomo nesveiko t.y., pernelyg kaloringo maisto apmokestinimo.
Tačiau, mes visi puikiai suprantame, kad greitojo maisto vartojimą vis tik skatina dabar net ne žema kaina, kurią galima reguliuoti mokesčiais, bet ir mūsų mitybos įpročiai. Vienas iš blogiausiųjų – valgymą laikyti tuščiu laiko gaišinimu.
Net ir populiariosios užkandžių reklamos remiasi tuo, kad parodytų – reklamuojamas produktas yra nuostabus tuo, kad leidžia numalšinti alkį tiesiog darbo vietoje, gatvėje ar (!) sporto salėje. Paradoksalu, tačiau skirti bent pusvalandį pietų pertraukai yra „nešiuolaikiška“ ir „nejaunatviška“. Tad gal ir neeikvokime tam laiko?
