Gegužės 18 d. vyras dėl karščiavimo, šaltkrėčio, bendro silpnumo ir nuovargio kreipėsi į medikus ir tą pačią dieną buvo paguldytas į ligoninę. Ligonio būklė blogėjo, gegužės 20 d. jis mirė.
ULAC duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja. 2011 m. užregistruoti 365, o 2012 m. – 495 erkinio encefalito atvejai. Per šių metų sausio – balandžio mėnesius šia sunkia infekcine liga susirgo 3 asmenys, o praeitais metais per tą patį laikotarpį užregistruoti 4 atvejai, t.y. 1 atveju daugiau. Atsižvelgiant į labai vėlyvą šių metų pavasarį, dar negalima daryti išvados, kad šiais metais sergamumas erkiniu encefalitu sumažės.
Erkinis encefalitas – arboviruso sukeliama liga – klasikinė gamtinė židininė infekcija. Šią ligą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus) kraujo siurbimo metu. Galimas ir alimentarinis žmonių užsikrėtimo kelias per nepasterizuotą, erkinio encefalito virusu infekuotą (EEV), ožkų ar karvių pieną, nors ir retai pasitaikantis. 2007 m. tokie atvejai registruoti Vengrijoje ir Lietuvoje, 2008 m. – Austrijoje ir Bosnijoje. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūra – per 5 minutes.
Erkinio encefalito virusas sukelia virusinę centrinės nervų sistemos ligą, kuri plačiai paplitusi Rytų Europoje ir Azijoje. Pastaraisiais metais stebimas sergamumo šia liga padidėjimas.
1990-2009 m. Europoje buvo registruoti 169 937 erkinio encefalito atvejai arba vidutiniškai 8497 atvejų kasmet. Iš jų 2815 atvejų (33,1 proc.) registruota Europoje, neįskaitant sergamumo Rusijoje. Susirgimų erkiniu encefalitu skaičius Europoje per tris paskutinius dešimtmečius išaugo 193,2 proc.
Dažniausiai platina Laimo ligą
Visgi vienas dažniausių susirgimų, kurį platina erkės yra Laimo liga, kuri dar kitaip vadinama Laimo borelioze.
Tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.
2011 metais Lietuvoje Laimo ligos sergamumas buvo 7,39 atvejo/10 000 gyventojų (užregistruoti 2439 šios ligos atvejų). Tais metais daugiau nei 2 kartus sergamumas Laimo liga viršijo Lietuvos rodiklius Kupiškio rajone, kur sergamumas siekė net 17,3 atvejo/10 000 gyventojų.
2011 metais 65 proc. Laimo liga sirgo miesto gyventojai. Daugiausiai susirgusiųjų buvo registruota 45-54 metų amžiaus gyventojų tarpe.
2012 m. Laimo ligos registruota 2440 atvejų, 11 atvejų daugiau nei 2011 m.
Nuo 2013 metų pradžios šalyje jau buvo registruoti ir 128 Laimo ligos atvejai. Tačiau ligos atvejų smarkiai pagausėja nuo gegužės mėnesio.
Didžiausias aktyvumo pikas – gegužę, rupgjūtį ir rugsėjį
DELFI jau rašė, kad vos nutirpus sniegui laukiama milžiniško erkių antplūdžio: jos neiššalo, o išalko.
Nors daug kas vylėsi, kad dėl ilgos ir sniegingos žiemos dalis erkių bus išmirusios, todėl šiltuoju metu laiku miške galėsime mažiau dairytis šių sunkiai pastebimų, bet itin pavojingų gyvių, ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė Milda Žygutienė jau anksčiau įspėjo: ši žiema joms buvo visai pakenčiama.
Pasak pašnekovės, jau kai eisime skinti pirmųjų žibučių, reikia būti atsargiems. Erkių gausa Lietuvoje visur pakankamai didelė. Nėra tokių vietų, kur tų erkių nebūtų. Jų pilni ne tik miškai, bet ir priemiesčiai bei miesto parkai, o daugybė žmonių gyvena endeminėse zonose, kuriose paplitusios ir erkės, ir jų pernešamos ligos.
„Deja, ramybės jau neturėsime visą sezoną. Prieš 10 metų ramesnis periodas buvo liepos mėnuo. Tai buvo susiję ir su tuo, kad šis mėnuo būdavo sausesnis, ir su tuo, kad erkės jau būdavo pasimaitinusios. Dabar erkių tiek daug, kad jos išsiskirsto. Tos, kurios pasimaitino ankstyvą pavasarį, jau vėl aktyvios gali būti liepos mėnesį. Išliko tik didžiausio piko mėnuo – gegužė. Antras pikas – rugpjūtį-rugsėjį. Mat pasimaitinusios erkės vėl lenda po miško paklote – virškinti kraują, nertis į naują savo vystymosi stadiją arba dėti kiaušinius. Iš esmės erkių aktyvumo periodas trunka labai ilgai – nuo kovo vidurio iki gruodžio vidurio, t. y. visą periodą be sniego. Mes mėgstame leisti laiką gamtoje, tad tikimybė mums susidurti su erke yra labai didelė. Neaišku, ar mes priartėjome prie erkių, ar jos prie mūsų, bet gyvenamosios terpės persipynė“, - teigė M. Žygutienė.
Kaip apsisaugoti?
Šiuo laiku padažnėja išvykos į gamtą, netrukus prasidės uogavimo ir grybavimo metas, todėl būtina prisiminti, kad Lietuvos miškuose ir parkuose gausu erkių ir kiekvienas asmuo turi žinoti kaip išvengti erkės įsisiurbimo ir erkių platinamų ligų.
Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai.
Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
Repelentais – erkes atbaidančiomis priemonėmis apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius.
