Nuo seno žinome, kad visoje gamtoje yra darna ir kiekvienas gyvas sutvėrimas, kiekvienas augalas turi jam priskirtą funkciją. Kanapės – taip pat yra viena gyvosios gamtos grandžių ir savo laiku atliko gyvybiškai svarbias funkcijas. Tai - visame pasaulyje paplitęs greitai augantis augalas, auginamas dėl sėklų, pluošto ir psichoaktyvios medžiagos - tetrahidrokanabinolių (toliau - THK).
Labai svarbus kanapių produktas yra jų sėklos, kurios maistingos, o baltymų ir aminorūgščių sukaupia daugiau nei grūdinių augalų grūdai. Todėl iš jų sėklų spaudžiamas aliejus. Kanapės auginamos ir dėl plaušo, kuris labai tvirtas ir atsparus vandens poveikiui. Yra rasta iš kanapių 2500 m. pr. m. e. vyta virvė, o burinių laivų eroje (XV-XVIII a.) visas laivyboje naudotas takelažas - virvės, burės - buvo gaminami iš šio augalo pluošto. Net daugumos jūreivių rūbai irgi buvo kanapiniai, kadangi kanapiniai audiniai panašūs į liną visomis savo savybėmis – drėgmės sugėrimu, ergonomiškumu. Tik jas daug lengviau auginti, nei linus, ir pluošto derlius būna kelis kartus didesnis linų. Todėl kanapės tais laikais daugumai šalių buvo labai svarbi strateginė žaliava.
Plačiausiai žinomos šios rūšys: Cannabis sativa, kitaip sėjamoji kanapė, Cannabis indica ir Cannabis ruderalis. Iš jų Cannabis indica auginama daugiausia Indijoje, Pakistane, Cannabis ruderalis daugiausia paplitusi Šiaurės Europoje ir Rusijoje, kur auga kaip piktžolė, o Cannabis sativa, arba sėjamoji kanapė, paplitusi visame pasaulyje, auginama ir Lietuvoje.
Sėjamoji kanapė - Lietuvoje nuo neatmenamų laikų auginamas kultūrinis augalas. Kanapės, kaip ir soros, buvo vieni pirmųjų kultūrinių augalų - jų sėklų ir kanapinių virvelių liekanų rasta net Šventosios III tūkstantmečio pr. m. e. gyvenvietėse. Kanapės buvo ne tik auginamos, bet ir apie jas sekamos pasakos. Tikriausiai, daugelis girdėjo pasaką apie kanapę „išaugusią ligi pat dangaus“, Žemaitijoje dar iki mūsų laikų yra išlikę kanapių vartojimo maistui papročių, o Dzūkijoje net išlikę pasakojimų, kad senovėje kanapės buvo naudotos ir dėl THK...
Sparčiai žengianti civilizacija atneša gerų naujovių, bet kartu pareikalauja aukų. Kadaise vienas naudingiausių augalų, šiandien tapo bene populiariausiu narkotinių medžiagų žaliavos šaltiniu Europoje. Iš dalies todėl, kad šis augalas greitai auga atsparus piktžolėms ir kenkėjams, iš dalies todėl, kad nesudėtinga jį auginti net ir laboratorijos sąlygomis. Kaip rodo Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenys, kuriuos paskelbė „The Guardian“ naujienų svetainė, bent kartą gyvenime svaigintis narkotikais iš kanapių yra bandę net 80,5 mln. Europos gyventojų. Daugiausia kanapių bandžiusių 15-16 m. paauglių yra Čekijoje - 31 proc., o mažiausiai Graikijoje - tik 7 proc. Palyginimui, Lietuvoje kanapių yra bandę 21 proc. 15-16 m. paauglių, kaimyninėje Latvijoje tokių jaunuolių yra 25 proc., o Estijoje – 22 procentai.
Bet ar galima uždrausti auginti šį naudingą augalą vien dėl to, kad jį kažkas netinkamai naudoja? Kaipgi su kanapių auginimu kitose Europos Sąjungos šalyse? Ne, kitose šalyse žmonės neužsiima „saviplaka“ ir nesistengia viršyti ES teisės aktų reikalavimų. Juose nurodyta, kad sėjamųjų kanapių veislių augalai, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc., laikomi žemės ūkio augalais, už kurių auginimą mokamos tiesioginės išmokos. Tik valstybės narės privalo pasitvirtinti kanapių auginimo ir įvežimo licencijavimo bei kontrolės tvarkas, užtikrinti jų auginimo kontrolę ir THC kiekio ištyrimą.
Priimant Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą, už įstatymo priėmimą balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 22. Tokia persvara parodo mūsų seimo narių išsilavinimą ir supratimą, kad privalome išnaudoti gamtos mums duotus resursus, o ne „kišti galvą į smėlį“ ar slėptis įvairiausių draudimų „futliare“.
- Reikia nepamiršti, kad tai pluoštinės, o ne narkotinės kanapės (...) Į mus gana ironiškai žiūri Europoje, kad mes taip bijome, - sakė įstatymą palaikęs Andrius Mazuronis.
- Yra toks grybas - žalioji ūmėdė, labai nuodingas. Pagal tokią logiką, aplinkosaugininkai turėtų uždrausti visas ūmėdes rinkti (...) Manau, pluoštinei kanapei nepasisekė dėl pavadinimo, - ironizavo Eugenijus Gentvilas, atkreipdamas dėmesį, kad tai pirmas įstatymas, vienam augalui.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos parengtas projektas apibrėžia, kas yra pluoštinės kanapės, kaip jos galėtų būti auginamos, prižiūrimos, importuojamos ir pan. Tuo pačiu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme siūloma numatyti išimtį pluoštinėms kanapėms, kad šiame teisės akte numatyti draudimai joms negaliotų.
Pagal įstatymą, pluoštinėmis kanapėmis laikomos kanapinių (Cannabaceae) šeimos sėjamosios kanapės (Cannabissativa L.) rūšies veislių augalai, kurių išdžiovintoje medžiagoje THC - natūralios psichiką veikiančios medžiagos yra ne daugiau kaip 0,2 proc. ir kurie auginami tik pramoniniais tikslais: pluoštui ir sėkloms arba sodininkystei. Beje, reikia pažymėti, kad Lietuvoje sodininkai mėgėjai net ir tarybiniais laikais savo sklypeliuose augindavo vieną kitą kanapę. Mat. augdama kanapė išskiria fitoncidus, todėl ji buvo auginama kaip apsaugos nuo kenkėjų ar ligų priemonė.
Pluoštinių kanapių auginimą prižiūrės Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Augintojai galės pluoštines kanapes auginti tik atvirame grunte, sėjai privalės naudoti tik sertifikuotą sėklą, deklaruoti pasėlius, produkciją laikyti tik deklaruotuose sandėliuose, teikti mėginius THC kiekiui nustatyti.
Rinkai tiekiamos sėjai neskirtos pluoštinių kanapių sėklos ir jų produktai, žaliavinės ar mirkytos kanapės ir jų šiaudeliai privalės turėti akredituotos laboratorijos pažymą, patvirtinančią, kad THC kiekis kanapėse, iš kurių šie produktai gauti, neviršija 0,2 proc., o norint į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių sėklų, importuotojams reikės gauti patvirtintojo importuotojo statusą. Jais galės tapti tik nepriekaištingos reputacijos juridiniai ar fiziniai asmenys.
Ar leidus Lietuvoje auginti pluoštines kanapes, nepadidės narkomanijos mąstai? Nemanau, tačiau mes įpratę ieškoti kaltų kituose, o ne savyje… Taip ir dėl narkomanijos kaltiname ir kanapes, ir aguonas, ir taborą, ir visa kita, bet tik ne save. Galiu drąsiai pareikšti, kad dėl to – tai tikrai nepadidės, nes jau dabar narkomanijos mąstai Lietuvoje nemaži. Prisiminkime labai seną ir garsų posakį: „Gamta nemėgsta tuštumos“. Šis dėsnis, jį perfrazavus, galioja visose gyvenimo srityse. Šiuo atveju jis skambėtų taip: „Bus paklausa – bus ir pasiūla.“ Nelegalūs prekiautojai narkotikų į Lietuvą pristato ne tik tiek, kiek reikalauja paklausa, bet ir ieško naujų rinkų tiek pas mus, tiek ir kitose šalyse.
Išauginama tai šen, tai ten psichotropinių medžiagų turinčių augalų ir Lietuvoje. Tai įrodo ir sėkmingi policijos reidai į aptiktas kanapių auginimo vietas. Kita vertus, nepamirškime, kad didesni ar mažesni narkomanijos mąstai buvo Lietuvoje ir sovietmečiu. Pavyzdžiui, neoficialiais (tais laikais slaptais) duomenimis apie 1980 metus vien Vilniuje, Lazdynų mikrorajone jau buvo užregistruota apie 70 narkomanų, kuriuos apylinkės milicijos įgaliotinis privalėjo stebėti. Tačiau anais laikais apie tai net kalbėti nebuvo galima, todėl ir narkotikų naudojimas plito ženkliai lėčiau.
Manau, kad reikia ne drausti auginti panašių pavadinimų augalus, bet imtis griežtesnių prevencinių priemonių. Pažvelkime į kitas šalis – kai kuriose jų už narkotikų platinimą ir panašaus pobūdžio nusikaltimus skiriama net mirties bausmė. Taigi, blogio šaknų ieškokime savyje, o ne gamtoje.
