Trūksta tiesioginio bendravimo su ūkininkais

Lietuvos vartotojų institutas nusprendė išspręsti šią problemą sudarydamas Lietuvos ekologinių ūkių žemėlapį ir padarydamas jį prieinamą visiems interneto vartotojams.

Zita Čeponytė
„Vienas iš tikslų, kurio siekėme sukurdami šį ekologinį žemėlapį, tai pasitikėjimo tarp ūkininkų ir pirkėjų skatinimas. Nežiūrint visų gerų iniciatyvų, tokių kaip ūkininkų turgeliai ar ūkininkų produkcija įvairiuose prekybos centruose, manome, kad vis dar labai trūksta tiesioginio bendravimo tarp ūkininkų ir pirkėjų, - dėstė Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė. - Antras tikslas – pagalba vartotojams, siekiantiems ekonominės naudos, nes kai tarp vartotojo ir ūkininko atsiranda tarpininkas, prekybininkas, ekologiška prekė, be abejo, pabrangsta. Manome, kad pirkdami tiesiogiai iš ūkininko vartotojai gali sutaupyti, nes mokės mažesnę kainą.“
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė teigė, jog siekiama ir šviesti vartotojus. Dauguma lietuvių neretai galvoja, kad jų sode ar darže užaugę produktai yra ekologiški, tačiau tai netiesa.
Gintaras Nagulevičius
Šiame žemėlapyje yra tik tie ūkiai, kurie yra sertifikuoti, patikrinti ir 100 proc. kontroliuojami.

„Šiuo metu žemėlapyje yra virš 2000 ekologinių ūkių ir gamybos įmonių. Norime parodyti, kas yra tas ekologiškas produktas, kaip jis atsiranda ant prekystalio. Paieška galima pagal produktą, vadinasi vartotojas, norėdamas nusipirkti, pavyzdžiui, obuolių ar salotų gali sužinoti, kur jie parduodami, kokie yra tų ūkių kontaktiniai duomenys. Taip pat galima ieškoti pagal vietovę“, - dėstė Z. Čeponytė.

Žemėlapyje - tik griežtai kontroliuojami ūkiai

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ vadovas Gintaras Nagulevičius tikino, jog tiesioginis bendravimas su ūkininkais ugdo vartotojų pasitikėjimą ekologiniais produktais.
dr. Renata Dagiliūtė
Vartotojas daro pasirinkimą. Ir nuo jo pasirinkimo priklauso, kokį poveikį tas produktas daro aplinkai.

„Vienas iš pagrindinių šio žemėlapio tikslų – tai vartotojo pasitikėjimas produktu. Šiame žemėlapyje yra tik tie ūkiai, kurie yra sertifikuoti, patikrinti ir 100 proc. kontroliuojami. Tas, kas turi ekologinį sertifikatą yra kontroliuojamas nuo pačios pradžios: nuo pasodinimo, auginimo, pardavimo. Mes visi manome, kad ekologinis produktas turi ateitį ir ekologinį produktą perkantys vartotojai prisideda prie Lietuvos ūkininkų pajamų bei Lietuvos gamtos išsaugojimo“- kalbėjo viešosios įstaigos „Ekoagros“ direktorius Gintaras Nagulevičius.

Ekologiniai ūkiai yra tikrinami kartą per metus. Praėjusiais metais ekologiniai sertifikatai buvo atimti dviem ūkiams, nors skundų dėl galimų pažeidimų buvo bent dvi dešimtys.
Gintaras Nagulevičius

„Nuo 2004 iki 2007 ekologinių ūkių Lietuvoje daugėjo. Vėliau jų pradėjo mažėti, greičiausiai, dėl to, kad nuo tų metų ekologinis ūkis tapo mažiau remiamas. Vidutinis ekologinis ūkis šiandien siekia apie 60 hektarų, žymei didesnis už įprastą ūkį, kuris yra vos 17 hektarų. Didžioji dalis ūkių yra Biržų krašte, Varėnoje, Šalčininkuose, gyvulininkystės ūkai koncentruojasi Žemaitijoje“, - dėstė „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.

Pasaulyje, pasak T. Demikio, ekologinių ūkių augimas viršija 10 proc. per metus. Į ekologinės gamybos sistemą yra įsitraukę 160 šalių, daugiausia ekologinių ūkių Europos Sąjungoje turi Italija.

Ekologiškiems produktams lietuviai skiria 2 eurus

Bendroje statistikoje lietuviai ekologiškų produktų vartoja itin mažai – vidutiniškai jiems išleidžiama vos 7 litai per metus. Ekologiniai ūkiai Lietuvoje sudaro 5 proc. bendro žemės ūkio ploto.

„ES ekologiškiems produktams išleidžiama virš 20 milijardų eurų. Kita vertus, tai yra vos 2 proc. nuo visų maisto produktams išleidžiamų pinigų. Tačiau ekologiškų produktų rinka plečiasi ir didžiausios šalys – Vokietija, Italija, Prancūzija jau jaučia ekologiškų produktų trūkumą.
Renata Dagiliūtė
Kitose šalyse, pavyzdžiui Afrikoje, Azijoje, ta rinka vystosi, tačiau šios šalys yra tik eksportuotojos. Lietuvoje nuo visų maisto išlaidų ekologiškiems produktams išleidžiama dalis yra labai maža - lietuvis ekologiškam maistui vidutiniškai išleidžia du eurus (apie septynis litus) per metus, - statistika dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros dėstytoja dr. Renata Dagiliūtė. - Vartotojas daro pasirinkimą. Ir nuo jo pasirinkimo priklauso, kokį poveikį tas produktas daro aplinkai. Vartotojas prisideda prie aplinkos tausojimo pačiame ūkyje. Klimato kaita, eutrofikacija, dirvos rūgštėjimas – visa tai mažėtų, jei dauguma pereitume prie ekologinių ūkių. Kai pasirenkame vietinį produktą, sakykime, užaugintą Lietuvoje, mes sumažiname poveikį aplinkai.“

Ekologinių ūkių žemėlapis yra svetainėje www.tausojantismaistas.lt

„Iki šiol susirasti tą ekologinės produkcijos tiekėją vartotojui buvo nelengvas darbas. Jie buvo surašyti į ilgą lentelę. Džiugu, kad ekologinių ūkių žemėlapis startavo dabar, kai visi išsiilgę šviežios produkcijos,“ - kaip reikia naudotis žemėlapiu demonstravo bendrovės „GIS-Centras“ produktų administratorius Andrius Balčiūnas.
Andrius Balčiūnas

Susirinkusiesiems jis pademonstravo, kaip pasiekti du agurkais prekiaujančius ekologinius ūkius Vilniaus rajone. Žemėlapis netgi nurodo artimiausią maršrutą, kaip nuvykti iki norimo ūkio.

Žemėlapyje pateikiami visi ūkininko kontaktai: nuo telefono iki adreso ir elektroninio pašto.
Vertėtų susisiekti su ūkininku ir pasiteirauti, ar jis šiuo metu turi tų produktų, nes žemėlapyje įrašyta produkcija, kuriai auginti ar gaminti ūkininkas turi ekologinį sertifikatą.