VSTT direktorė Rūta Baškytė teigia, jog kiekviena regioninio parko direkcija spręs, ar į reindžerio pareigybę paskirti turimus darbuotojus, ar priimti naujų.

Pirminiais duomenimis, reindžerio artimiausiu metu reikės Veisiejų regioniniame parke.

„Kol kas daugiau ieškosim, kas iš jau direkcijose dirbančių žmonių galėtų eiti tokias pareigas. Nes tiesiog neturime finansų masiniam reindžerių priėmimui. Tačiau ateityje regioninių parkų direkcijos turėtų turėti po vieną tokį etatą“, - kalbėjo R. Baškytė.
Rūta Baškytė
Jis turėtų mokėti paaiškinti - jei taisyklėse parašyta „neskinti“, „nemindžioti“, „šunų nepaleisti nuo pavadėlio“ - kodėl būtent tokios tos taisyklės?

Gebėjimas bendrauti svarbiau už specialybę

VSTT direktorės teigimu, Kurtuvėnuose pradėjus reindžerio paieškas, tokį darbą dirbti panoro gausybė pretendentų. Žmogų, labiausiai tinkantį šiam darbui padėjo atsirinkti konsultacinė bendrovė.

Vienbalsiai nutarta, jog reindžerio darbe svarbiausi komunikaciniai gebėjimai ir mandagumas.

„Svarbu mokėti mandagiai kalbėti, perteikti informaciją, o ne žmogaus specialybė. Kad ir praneši ne itin gerą žinią, bet pasakysi ją mandagiai, korektiškai - ir reakcija bus visiškai kitokia. Savo sistemoje turime ekologų, biologų, geografų, miškininkų, teisininkų, architektų, ekonomistų ir taip toliau. Pasakyti, kurie iš jų geriau dirba, ar kurie geresni direktoriai – negalima. Gerai dirba visų profesijų žmonės. Reindžerio darbe svarbus gebėjimas mąstyti plačiai – ne gilintis į kokią nors vieną sritį, o savotiškas universalumas. Jei žmogus nesugeba bendrauti – geriau tegu net nemėgina šios srities, nes sukompromituos tą pareigybę“, - aiškino R. Baškytė.

Ji aiškina, jog reindžeriai bus kontaktiniai asmenys, savotiški tarpininkai tarp kitų direkcijos darbuotojų ir vietos gyventojų, parko lankytojų.

Rūta Baškytė
„Jis turėtų mokėti paaiškinti - jei taisyklėse parašyta „neskinti“, „nemindžioti“, „šunų nepaleisti nuo pavadėlio“ - kodėl būtent tokios tos taisyklės? Žmonėms ypač šito reikia. Paaiškinti taip, kad žmogus suprastų, o ne supyktų, įsižeistų, eitų rašyti skundų. Čia reikės ir profesionalumo, ir kantrybės. Sakykim, jei aš mokiausi miškininkystės ir žinosiu daug apie mišką, bet nežinosiu apie parko lankymo galimybes, turizmo organizavimą, apie tą pačią ekologiją – kaip žmogui paaiškinsiu? Tokių „universalų“ dar neturime, tačiau kai kurių žmonių prašome, kad pusę savo darbo laiko jie dirbtų tai, ką iki šiol dirbo, o kitą pusę – būtų teritorijoje ir galėtų pasidalinti savo srities žiniomis. Pavyzdžiui, ekologas – dalintųsi vienomis žiniomis, kraštotvarkininkas – kitomis. Taip pamažu jie mokosi perimti tas pareigas,“ - teigė R. Baškytė.

 Būtų mokamas vidutinis atlyginimas

Reindžerio vidutinė alga svyruotų nuo 1000 iki 1500 litų, tačiau ji daugiausia priklausytų, nuo žmogaus darbo stažo, konkrečios pareigybės bei konkrečios regioninio parko direkcijos galimybių.

„Finansavimas iš valstybės biudžeto ne tik kad nedidėja – jis šiek tiek sumažėjo nuo 2009-ųjų metų. Tad ir „rankos surištos“. Vieną kitą žmogų šiais metais priimsime. Nors daugiausia orientuojamės į darbuotojus, kurie jau dirba parkų direkcijose. Masinio reindžerių priėmimo dar nebus. Kiek domimės apie finansavimą, tai kol Lietuvą neįsives euro, tikėtis didesnio finansavimo neverta“, - atskleidė R. Baškytė.

Beje, Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos vadovė pabrėžė, kad pareigybė vis dėlto nebus vadinama taip, kaip dabar. „Reindžerio“ pavadinimas niekaip neįtinka Lietuvių kalbininkams, dėl užsienietiško skambesio.

Tačiau gyventojams ausį rėžia pavadinimas „apeivis“, o „saugūnas“ asocijuojasi su „siaubūnu“. Todėl R. Baškytė prašo gyventojų teikti pasiūlymus, kaip būtų galima pavadinti tokį saugomų teritorijų darbuotoją.

Ko siekiama reindžeryste?

- Saugomų teritorijų direkcijų administracinės atsakomybės taikymu pagrįstą veiklą perorientuoti į pagalba ir bendradarbiavimu orientuotą veiklą;

- didinti vietos gyventojų ir saugomos teritorijos lankytojų sąmoningumą kuo plačiau skleidžiant tinkamą, teisingą, objektyvią informaciją apie saugomas vertybes ir veiklos galimybes;

- užtikrinti, kad reikalavimai veiklai saugomose teritorijose būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami;

- skatinti saugomų teritorijų direkcijų ir vietos gyventojų, bendruomenių, institucijų, verslo subjektų partnerystę.