Turite organinių atliekų?
Rudenį ir pavasarį daugelis turinčių sodą, puoselėjančių daržą ar pievelę susiduria su aktualia atliekų tvarkymo problema. Kur dėti sugrėbtus medžių lapus, išrautas piktžoles, nupjautą žolę, daržovių ar vaisių atliekas?
Žaliąsias atliekas galima už nedidelį mokestį, (kai kuriose savivaldybėse nemokamai) pristatyti įmonėms, užsiimančiomis šių atliekų tvarkymu. Tačiau yra ir kitas puikus būdas – kompostuoti žaliąsias atliekas. Taip Jūs sutaupysite lėšų (nereikės mokėti už atliekų tvarkymą), transportavimą, taip pat pasigaminsite naudingos ir pakankamai brangios trąšos – komposto.
Kompostavimas – procesas, kuomet gamta pati perdirba atliekas. Kompostavimą galima apibūdinti kaip organinių medžiagų skaidymą, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai: sliekai, sraigės, šimtakojai ir vabalai. Kompostas pagaminamas, kai bakterijos bei bestuburiai minta organinėmis medžiagomis, jas ardo. Kompostavimas – organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis – paplito visose šalyse, nes dirvožemis turi būti nuolat ir pakankamai tręšiamas. O gaminant kompostą dar kartu atsikratoma ir teršiančių aplinką atliekų.
Kompostas – gana brangi, natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai negu mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose – sulaiko drėgmę, atstato nualintas dirvas.
Kaip pasiruošti kompostavimui?
Tinkamiausias laikas pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais. Kompostavimo vietą parinkite nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, nepateks oras – augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks.
Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotą tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi ir nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems, o plastikinį konteinerį galite įsigyti sodininkų reikmenų parduotuvėje.
Kompostuoti rekomenduojama:
- ant žemės paruoštoje vietoje;
- specialiuose konteineriuose (mediniuose arba plastikiniuose).
Kompostavimas ant žemės
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m, su 50 cm tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena krūva, antrais – antra, trečiais – trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti. Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką, gali erzinti nuo komposto sklindantis nemalonus kvapas.
Kompostavimas specialiuose konteineriuose
Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta (iki 1 metų). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką. Galima kompostuoti konteineriuose, galima tiesiog formuoti komposto krūvas, pilant atliekas ant žemės, galima pasigaminti dėžes iš lentų.
Ką ir kaip kompostuoti?
Kompostuojama sluoksniais, santykiu 1 : 2. Komposto dėžės dugne paklojama medžio skiedrų, smulkių šakelių, šaknų sluoksnis, tuomet užpilama durpių ar pjuvenų sluoksnis. Tai užtikrins oro patekimą į kompostą. Prieš dedant į komposto dėžę, stambesnes atliekas reikėtų susmulkinti; virtuvės atliekas sumaišyti su augalų atliekomis, sausas atliekas – su šlapiomis, smulkias – su stambiomis. Jeigu pavartysite komposto masę, tai pagerins aeraciją, kompostas pernelyg nesutankės.
Norint pagreitinti kompostavimą ir išvengti kvapų, į konteinerį prileidžiama raudonųjų sliekų (tam puikiai tinka Kalifornijos sliekai). Per vieną vasarą Jūs turėsite aukštos kokybės kompostą.
KOMPOSTAVIMUI TINKA
- Virtuvės atliekos
- Vaisių ir daržovių gabaliukai
- Vaisių ir daržovių žievės
- Kiaušinių lukštai
- Arbatos pakeliai
- Kavos tirščiai bei jų filtrai
- Suplėšytas popierius
- Sodo atliekos
- Augalų lapai
- Nupjauta žolė
- Jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų)
- Sena vazonų žemė
- Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas
- Smulkios šakos
KOMPOSTUI NENAUDOJAMA
- Mėsa
- Žuvis
- Riebalai
- Kaulai
- Pieno produktai
- Plastikinės arba sintetinės atliekos
- Sergantys augalai
- Šunų bei kačių fekalijos
- Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas
- Skerdienos atliekos
- Virtos daržovės
Kompostavimo nauda
Kompostuodami žaliąsias atliekas gausite visokeriopos naudos:
- atsikratysite nereikalingų maisto bei sodo atliekų;
- gaunate puikią trąšą sodo, daržo augalams, kambarinėms gėlėms;
- kompostuojant biologiškai skaidžias atliekas sutaupysite pinigų, kuriuos būtų reikėję skirti už šių atliekų sutvarkymą, transportavimą;
- jei esate žvejys, tai kompostavimo dėžė – puiki vieta Kalifornijos sliekams veisti;
- prisidėsite prie šiltnamio efekto ir klimato kaitos mažinimo. Biologiškai skaidžios atliekos - sąvartyne irdamos ir negaudamos deguonies išskiria metaną, kuris ir yra šiltnamio efektą skatinančios dujos.
Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytės struktūros, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį, kvepiantis mišku. Kompostas bus naudingas jūsų sodui ir aplinkai. Šios vertingos trąšos, turtingos maisto medžiagų ir mikroorganizmų.
