Volino nacionalinis parkas, įsikūręs šiaurės vakarinėje šalies dalyje, plyti didžiausioje Lenkijos saloje – Voline. Parke saugoma nuostabaus grožio skardžių pakrantė ir jūriniai ereliai.
Parkas įkurtas 1960 metais ir šiuo metu užima 10, 9 tūkst. ha. Gamtos mylėtojams turėtų patikti parke esantis pajūrio miškas, kuriame auga sausmedžiai, galintys pasiekti kelių metrų ilgį. Miške žydi ir kelių rūšių orchidėjos. Volino saloje galima sutikti retų gyvūnų – čia peri jūriniai ereliai, gyvena pelėdos, vandens paukščiai giesmininkai, lapės, stirnos, suopiai. Saloje taip pat yra įsteigtas uždaras stumbrų veislynas.
Šis parkas yra įtrauktas į UNESCO biosferos rezervatų sąrašą, jame plyti didžiausios Vidurio Europoje slenkančios kopos, kurių aukščiausia siekia 40 metrų. Aktyviausios kopos pajuda po 10 m per metus. Tai didžiausias klajojančio smėlio regionas, užimantis 500 ha.
Parkas įsteigtas 1967 metais, užima 32,744 ha ir yra vienas didžiausių visoje šalyje. Parke užregistruota 920 įvairių augalų rūšių, 165 rūšys samanų ir 430 rūšių grybų. Parke be dviejų pagrindinių turistinių trasų, yra daug kitų pažintinių takų.
Mozūrai vadinami ežerų kraštu, kuriame sukaupta ketvirtadalis Lenkijos ežerų vandens. Mozūrų kraštovaizdis driekiasi 53 655 ha, iš jų net 18 608 ha priskirta apsaugos zonai. Čia telkšo ir didžiausias Lenkijos ežeras Sniardvy (Śniardwy), primenantis nedidelę jūrą. Sujungti upėmis ir kanalais ežerai sudaro populiariausią Lenkijoje irkluotojų trasą – Didžiųjų Mozūrų ežerų kelią.
Viena iš viešnagės Mozūruose įdomybių – kelionė Elblongo (Elbląg) kanalu. Elblongo kanalas, statytas dar 1848- 1876 m., yra vienintelis tokio tipo vandens kelias Europoje. Juo keliaujama laivu per sausumą. Teritorijos paviršių lygis skiriasi 100 metrų, todėl skirtumui įveikti pastatyta unikali nuožulniosios plokštumos sistema. Laivai pervežami sausuma platformomis ant bėgių. Plokštumos yra nuo 350 iki 550 m ilgio ir primena milžiniškus sielius. Platformų kelias driekiasi per miškus ir ežerus. Kelionė į vieną pusę trunka apie aštuonias valandas. Kanalas jungia du gana didelius miestus – Ostrudą (Ostróda) ir Elblongą.
Kašubai
Į vakarus nuo Mozūrų įsikūręs dar vienas įdomus regionas – Kašubai. Kašubai – ideali vieta šeimoms su mažais vaikais, keliautojams su nameliais ant ratų ar palapinėmis. Vietovėje gausu švarių ir vaizdingų ežerų bei upių, o dėl neįprastos geologinės struktūros dalis regiono vadinama Kašubų Šveicarija. Raukšlėtos kalvos, vaizdingos lygumos ir daubos sudaro beveik kalnų kraštovaizdį. Vasarą čia galima plaukioti ežeruose, stebėti gervių pulkus, o žiemą slidinėti.
Norint įvertinti jų grožį, nereikia kopti į viršūnę, užtenka pasivaikščioti vienu iš slėnių: Košcielski (Dolina Kościeliska), Chocholovski (Dolina Chochołowska) ar Rybi Potok (Dolina Rybi Potok). Lenkijos Tatrai skirstomi į Aukštuosius ir Vakarų. Aukštuosiuose reikia daugiau patirties, bet nors kartą įveikę Orlia Pierč (Orla Perć) trasą, įkopę į Košcielco (Kościelec) ar aukščiausią viršūnę – Rysy (2499 m virš jūros lygio), nepamirš šios vietos visą gyvenimą.
Aukštuosiuose Tatruose galima pamatyti aukščiausią Lenkijos krioklį – Vielka Siklava (70 m) ir keliasdešimt poledynmečio ežerų, raibuliuojančių smaragdinėmis ir dangaus žydrumo bangomis. Didžiausias ir bene lengviausiai turistams pasiekiamas kalnų ežeras – Morskie Oko (34,9 ha). Beveik kiekvienoje Tatrų trasoje, jei pasiseks, galima pamatyti į Raudonąją knygą įrašytas laukines ožkas ir švilpikus.
Bieščadai nacionalinis parkas
Tai vienintelė tokia didelė Lenkijos teritorija, kurioje gamta tarsi nepaliesta žmogaus, vėl atgavusi pirmapradę pusiausvyrą. Ankstyvą rytą čia galima sutikti pulkelį stirnų, Karpatų elnių ar vienišą briedį, išvysti danguje sklandančius sakalus, vanagus, suopius ar kilniuosius erelius.
Tai seniausia pasaulyje veikianti druskų kasykla. Nuo XIII a. joje be pertraukos kasama druska, tiesa, dabar jau ne komercinėms reikmėms. Šiandieninė kasykla, 350 km ilgio požeminių takelių labirintas, iš kurių lankytojams galima apžiūrėti 2 km. Trasa eina per 20 kamerų, išsidėsčiusių
trijuose lygiuose, nuo 64 iki 135 metrų gylyje po žeme, pro ežerus, koplyčias su druskos skulptūromis, bareljefais ir sietynais. Kasyklose taip pat yra požeminis paštas, restoranas, kinas ir teniso kortai. Didžiosiose požeminėse salėse vyksta koncertai, teatro spektakliai, puotos. Kasyklų oras turi gydomųjų savybių, todėl penktame lygmenyje (211 m po žeme) įrengta sanatorija
alerginiams susirgimams ir astmai gydyti.
UNESCO sąraše puikuojasi Belovežo giria – didžiausias natūralus miškų masyvas Europoje, paskutiniai žmogaus nepaliestos girios likučiai su kituose miškuose neaptinkama augalijos ir gyvūnijos įvairove. Belovežo nacionalinis parkas paskelbtas Biosferos rezervatu ir pagerbtas Europos diplomu. Girioje veisiasi didžiausi Europos žinduoliai stumbrai, auga net 26 rūšys medžių
ir 56 rūšys krūmų. Vidutinis medžių amžius siekia 126 metus.
Parengta pagal Lenkijos instituto Vilniuje ir Lenkijos ambasados informaciją.
