Improvizuotą ekskursiją pradedame nuo tvarto ir lauko aptvaro. Tvartelyje gyvena jauna buivolė, kol kas ji pieno neduoda, bet ateityje jos užduotis bus vaikų namus aprūpinti pienu. Naktį jai kompaniją palaiko ir ožkos su ožiukais (lauke gali sudraskyti apsilankęs tigras), bet dienos metu jos būna lauke. Ožkos čia auginamos mėsai. Dalį patys vaikų namų gyventojai suvalgo, dalis parduodama (kilogramas mėsos - 500 nepalietiškų rupijų, apie 15 Lt). Gauti pinigai panaudojami vaikų reikmėms.
Čia pat ožkų kaimynystėje bėgioja vištos ir jau ūgtelėję viščiukai. Berniukas vardu Sushil netrunka raportuoti: Turime 98. Nieko nuostabaus, kad vaikai žino tikslų skaičių, nes juk ir jie grįžę po pamokų prisideda prie ūkio darbų, taip jie pratinami prie įprasto gyvenimo, o ne auginami sąlygomis kai viskas paduota, nesirūpinant ugdyti ateičiai reikalingų įgūdžių.
Be šių gyvulių Bhaktapuro vaikų namams priklauso ir už pusantros valandos kelio esanti ožkų ferma. Joje kol kas tik trys dešimtys ožkų, bet per kelis metus R. Thapa tikisi bandą išplėsti iki poros šimtų. Tuomet fermoje užauginti gyvuliai būtų parduodami mėsai ir gautas pelnas galėtų padengti nemažą dalį vaikų namų išlaidų.
Nemažai gelbsti ir savas daržas, juolab, kad Nepale oro sąlygos leidžia vis kažką auginti apskritus metus. Špinatus keičia moliūgai, moliūgus čili pipirai, juos – kopūstai ir bulvės. Kai lankiausi, kovą, lysvėse augo svogūnai, špinatai, bulvės, prieš kelias dienas pasodinti moliūgai. Dalis daržo žemės nuosava, dalis – nuomojama. Dalį daržovių suvalgo vaikai, ko prisiaugina daugiau nei reikia – parduoda.
R. Thapa pasakojo, kad vien todėl, kad užsiaugina savas daržoves, per metus jie sutaupo apie 450000 Nepalo rupijų (beveik 14 000 Lt.).
Ką jau kalbėti apie tai, kad savos daržovės netręšiamos mineralinėmis trąšomis, o tik mėšlu, todėl yra ekologiškesnės.
Prieš šešerius metus įsteigtų vaikų namų pastato sieną žymi iškaba, kurioje rašoma „Duok tinklą, ne žuvį“. Taip trumpai išreiškiant šių vaikų namų filosofiją, anot Rijos, jai svarbu, kad užaugę vaikai, kurių šiuo metu yra 18, nepražūtų pakliuvę į tikrovę, turėtų šeimose augančių vaikų įgyjamus įgūdžius.
Skirtinguose dviejų aukštų pastato aukštuose įsikūrusios mergaitės ir berniukai. Kiekviename aukšte po dušą su karštu vandeniu. O vandenį pašildo ant stogo pastatyta saulės baterija, kurią Bhaktapuro vaikų namai įsirengė prieš metus. Jos įrengimas kainavo apie 2000 Lt.
R. Thapa kartu su vyru Rupak Thapa Bhaktapuro vaikų namus įsteigė 2007 metais, jiems šalia savo namų pastatė atskirą namą, visiems vaikams suteikė savo pavardę, visus leidžia į privačią mokyklą anglų kalba.
R. Thapa pasakoja, kad tiek ji, tiek jos vyras tėvo neteko būdami dar vaikai ir užaugo gausiose šeimose, tad puikiai supranta sunkią našlaičių dalią, todėl ji būdama vos dvidešimties ėmėsi atsakingo darbo, atidaryti privačius vaikų namus, kurie bent dalinai galėtų išsilaikyti patys (valstybė jų nefinansuoja, tačiau dalį lėšų gauna iš rėmėjų).
Moteris sako, kad pradžioje ji manė į savo vaikus priimti tik mergaites, nes Nepale dažnai net abu tėvus turinčiose šeimose mergaitės neleidžiamos į mokyklą, o ką jau kalbėti apie našlaites. Tačiau pamačiusi tėvelių netekusius, dažnai išsekusius, berniukus, ji nusprendė vaikų pagal lytį neskirstyti ir priglobti visus. Ji norėtų ateityje pristatyti dar vieną namo aukštą ir globoti visą pusšimtį vaikų.
Pati Rija su vyru Rupaku augina dukrą, kuriai dabar septyneri, o visus aštuoniolika savo tėvų globotinių jį vadina sesėmis ir broliais.
