Taigi, ką galima veikti su nebereikalingomis knygomis, kurios stūkso lentynose ir tik užima vietą?

A) Galima mesti jas į konteinerį (jei jau taip darote, tai meskite knygas į rūšiavimo konteinerius skirtus popieriui).

B) Galite atiduoti perdirbimui ir už tai gauti kelis litus (aukso kalnų neužsidirbsite, tačiau žinosite, kad nebereikalingos knygos vėl bus panaudotos. Net jeigu iš jų bus gaminamas tualetinis popierius).

C) Galite viską griebti į krūvą ir nešti į skaitytų (dėvėtų) knygų knygynus. Arba atiduoti savo miesto bibliotekoms, mokykloms.

D) Jeigu esate kūrybingi, iš knygų galite pasidaryti įvairiausias namų interjero detales ir drabužių aksesuarus. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija gali atgimti virtuvės indu prieskoniams arba tapti įmantriu ir akį traukiančiu rankinuku, netgi stalu, krėslu (jeigu turite daug nereikalingų knygų). Kitaip sakant – metas pasireikšti fantazijai.

GRYNAS.lt panagrinėjo kiekvieną atvejį, ieškodamas aukso vidurio. Tačiau, kaip pastebėjo viską apžvelgęs – aukso vidurys priklauso nuo kiekvieno žmogaus santykio su knyga.

Rūšiavimo konteinerio likimas

Nutarę išmesti nebereikalingą knygą į konteinerį, rinkitės rūšiavimo konteinerį, skirtą popierinėms šiukšlėms.

„VSA Vilnius“ Atliekų paruošimo perdirbimui skyriaus vadovas Laurynas Kazlauskas GRYNAS.lt pasakojo, kad įmonės darbuotojai dažnai pastebi, kad į popieriui skirtus konteinerius žmonės išmeta įvairias knygas. Tokių atvejų ypač padaugėja tuomet, kai rūšiavimo konteineriai pastatomi naujojoje vietoje. 

Vyro teigimu, knygos, su kitomis popieriaus šiukšlėmis keliauja į rūšiavimo bazę, kur yra išrūšiuojamos: pašalinami viršeliai, metalai, kurie būna priklijuoti, kitos atplaišos, paliekamas tik grynas popierius.

Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, o anksčiau ir Danijoje, knygos, kurios randamos rūšiavimo konteineriuose yra išrūšiuojamos ir atiduodamos į įvairias miestų bibliotekas, ar netgi siunčiamos į kitas šalis. Žinoma, negalima įvertinti to, kokios knygos yra išmetamos Lietuvoje, o kokios, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Galbūt skiriasi jų išliekamoji vertė.

Pasiteiravus ar Lietuvoje būtų galima taikyti tokias priemones, L. Kazlauskas teigė, kad apie tokią alternatyvą būtų susimąstyta, tačiau tam trukdo atsainus žmonių požiūris į rūšiavimą.

„Knygos yra susidėvėjusios. Didžioji dalis išmetamų knygų yra pasenusios, o gerų knygų paprastai niekas nemeta. 

Kita priežastis – lietuviai vis dar atsainiai rūšiuoja. Pavyzdžiui, jeigu įmetate šiukšlių maišą, kuris praplyšta, tai didelė tikimybė, kad šiukšlių maišo turinys aplies ir knygas, jeigu tokių ten bus. Tai, ką tuomet daryti su tokia knyga? 

Reikia gerinti rūšiavimo kokybę, tuomet galėsime galvoti apie tokią alternatyvą knygoms. Galbūt būtų galima atidaryti kokią biblioteką, ar kažkur kitur jas atiduoti. Tą galima pritaikyti ne tik knygoms, bet ir kitiems daiktams, nes žmonės mėgsta atsikratyti įdomiausiais ir keisčiausiais eksponatais“, – ateities perspektyvas apžvelgė L. Kazlauskas.

Makulatūros likimas

Jeigu turite tikrai daug knygų ir nesvarstote jų kažkam atiduoti, galite knygas už simbolinį mokestį atiduoti perdirbti. Susisiekus su keliomis superkančiomis makūlatūrą įmonėmis, sužinojome, kad vidutiniškai už 1 kilogramą knygų galite gauti 10 centų.

Uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ darbuotojai pasakojo, kad mažų kiekių nesuperka, nes tai finansiškai neperspektyvu, todėl mažiausias kiekis – 100 kilogramų (1 kg knygų – 10 centų).
Jų teigimu, daugiausiai knygų „priduoda“ mokyklos, universitetai. Tai dažniausiai būna pasenę vadovėliai, kitos knygos, kurios nebetinkamos naudojimui. Pavienių žmonių ir mokyklų, kurios atiduoda knygas, rodikliai kardinaliai skiriasi – 100 kartų daugiau, t.y. mokyklos kartais atiduoda iki 10 tonų nebereikalingų knygų, vadovėlių.
Citata
Jeigu esate kūrybingi, iš knygų galite pasidaryti įvairiausias namų interjero detales ir drabužių aksesusuarus. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija gali atgimti virtuvės indu prieskoniams arba tapti įmantriu ir akį traukiančiu rankinuku, netgi stalu, krėslu.

Kiti dažniausiai pasitaikantys atvejai – knygos atiduodamos numirus šeimos nariams, kurie turi sukaupę įvairiausių senų knygų. Įmonių teigimu, nuo tokių knygų neretai „bėga“ bibliotekos, nenorėdamos jų priimti, mat bibliotekos tiesiog nebeturi vietos tokioms knygoms, o kai kurios iš šių knygų yra pasenusios ir prastos būklės. Tuomet reikia rinktis – saugoti ir kažkur jas „konservuoti“ arba atiduoti perdirbimui. Tokiu atveju, dažniausiai pasirenkamas antrasis kelias.

Senų knygų atgimimo likimas

Knygas galima atiduoti į jūsų miesto bibliotekas, mokyklas arba į skaitytų knygų knygynus, kurie sparčiai populiarėja. Tai – trečiasis pasirinkimas, kuris mažiausiai „amoralus“ knygoms.
Vilniaus senamiestyje įsikūrusio skaitytų knygų „Mint Vinetu“ knygyno bukinistas Jonas Valonis pasakojo, kad iš už žmonių atneštas jiems nebereikalingas knygas moka po 1 litą, tačiau jeigu knyga nauja, ar kaip tik retesnė, tuomet kaina būna sutartinė. 

Be to, knygas galima keisti ne tik į litus, bet ir taškus ir taip apmokėti pusę knygos kainos.
Tačiau nereikėtų klaidingai manyti, kad atnešus šusnį knygų, visos jos bus nupirktos. Kai kurios knygos gali būti pasenusios tiek informacine, tiek vizualine prasme. O knygynas taip pat ne guminis. Tačiau „pro duris“ išvarytas tikrai nebūsite.

„Neišvarome žmonių su knygomis. Jeigu jie nori jas palikti, jie gali tai padaryti. Tuomet šias knygas priglaudžiame knygyne. Kai atšils orai, išnešiu į lauką dėžę knygų, kurių kaina sieks 1 litą. Šią dėžę pildau kelis kartus per dieną – žmonės noriai jas perka“, – apie knygas kalbėjo vyras.
Pasak bukinisto, žmonės atneša daugiau lietuviškų knygų, nei rusiškų, nes knygynas nuo rusiškų knygų ir taip lūžta, o lankytojų, kurie domėtųsi rusų kalbos knygomis nėra daug.

Pasak tokia veikla užsiimančių žmonių, visos knygos yra kažkam reikalingos. Tačiau, jeigu kalbėtume plačiau, tai „nereikalingų“ knygų, pripažinkime, visgi yra. Kaip ir sakė kalbinti pašnekovai, tokios knygos yra moraliai pasenusios, turbūt jau niekam nebepanaudojamos, nebent makulatūrai.
J. Valionis
Negalime smerkti žmonių už jų požiūrį į knygas, tačiau man primtiniausias pasirinkimas – kai knyga dar kas nors pasinaudoja, ji yra skaitoma kitų. Formuojasi supratimas, kad nereikia išmestų knygų. Tuo ir džiaugiuosi.

Pasiteiravus, kiek knygų kasdien „atplaukia“ ieškoti naujo šeimininko, J. Valonis kiek pagalvoja ir sako, kad kasdien atsiranda apie 50 knygų. Į tai įeina parduodamos, atiduodamos, keičiamos knygos. Tačiau bukinistas priduria, kad kartais būna dienų, kai atsiveži ir 200 knygų. Nuvažiuoji pas vieną, prisikrauni pilną bagažinę, nuvažiuoji pas kitą, pamatai, kad „reikės dar vienos bagažinės“, tada važiuoji į knygyną ir atgal.

Pasitaiko ir tokių, kurie knygas palieka prie knygyno durų. Tuomet į darbą ateinantys knygyno darbuotojai randa dėžių, ryšulėlių su knygomis, žurnalais, laikraščiais. O kai kurie netgi siunčia tokius siuntinius iš užsienio. Taip knygyną pasiekia įvairiausių kalbų knygos.
Paklaustas, ką mano apie žmonių požiūrį į nebereikalingas knygas, pašnekovas svarstė, kad nėra vieno konkretaus atsakymo, viskas priklauso nuo žmogaus.

„Vienas nori užsidirbti, kitas tingi ir jas išmeta, dar kiti atneša mums. Negalime smerkti žmonių už jų požiūrį į knygas, tačiau man primtiniausias pasirinkimas – kai knyga dar kas nors pasinaudoja, ji yra skaitoma kitų. Formuojasi supratimas, kad nereikia išmestų knygų. Tuo ir džiaugiuosi“, – mintimis dalijosi J. Valonis.

Panašiai kalbėjo ir„Knygos namai“ knygyno, kuris įsikūrę Vilniaus profsąjungų rūmuose, vadovė Dalia Kurauskaitė, sakydama, kad kasdien į knygyną atnešama „maišas knygų“.
Pasak jos, daugiausiai knygų, kurias žmonės atneša kaip nebereikalingas, būna išleistos sovietmečiu.

Besiformuojančias tradicijas „ne išmesti knygą, o kažkam atiduoti“ D. Kurauskaitė vertino teigiamai, sakydama, kad viskas juda tik pirmyn.
Citata
Vidutiniškai už 1 kilogramą knygų priduodamų makulatūrai galite gauti 10 centų. Maži kiekiai paprastai nesuperkami, nes tai finansiškai neperspektyvu, todėl mažiausias kiekis – 100 kilogramų.

„Anksčiau nebūdavo kur nebereikalingas knygas atiduoti. Daugelis žmonių dabar neštų šias knygas į bibliotekas, tačiau šios, bent jau dabar, retai priima senojo leidimo knygas. Juk jie dažnai neturi vietos net ir naujų leidimų knygoms. 

Į makulatūrą nešti knygas daugeliui nekyla ranka. Kai atsirado tokių knygynėlių, pradėjo formuotis tam tikras požiūris į senas knygas – jas galima kažkam perduoti, kurios bus kažkam reikalingos. Niekad nežinai, kada kokios knygos, kam gali prireikti. Pas vieną knyga gali prastovėti neskaitoma 10 metų, kitas rausis plaukus jos ieškodamas, o radęs neapsakomai džiaugsis. Senų knygų nebėra, jų nebeleidžia, tad kur jas rasti? Tik tokiuose knygynuose“, – apibendrino D. Kurauskaitė.


Nebereikalingos knygos virtimas dizaino detale

Jeigu esate kūrybingi ir nagingi, galite nebereikalingą knygą panaudoti visai ne pagal jos tiesioginę paskirtį. Šį pasirinkimą dažniausiai renkasi dailiosios lyties atstovės.

Štai dizainereriai Aleksandras Pogrebnojus ir Vida Simonavičiūtė kuria naujas, išskirtinio modelio knygos formos rankines, kurios jau spėjo pelnyti moterų dėmesį. Tačiau tokią pat rankinę galima pasidaryti ir pačiam – iš nebereikalingos knygos. Įsivaizduokite rankinę iš Lietuviškosios tarybinė enciklopedijos ar kitos senos knygos – išskirtinumas garantuotas.

Be kitą ko, nebereikalinga knyga, jos puslapiai gali virsti meno dekoracija namuose, stalu iš knygų, kėdėmis, indais ir t.t. Internete knibdžėte knibžda patarimų, ką ir kaip galite pasigaminti iš, rodos, nebereikalingos knygos. Daugiau patarimų  čia.