Substratai – ne visada saugūs, bet geriau nei žemė
Keliuose didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose, kuriuose durpių substratų pasirinkimas ypač didelis, informaciją apie prekes suteikiantys darbuotojai kaip susitarę sakė, kad jų durpių gaminiai – tik iš Lietuvos. Tiesa, kartais pasitaiko substratų salotoms ir iš Skandinavijos šalių ar vis populiarėjančio kokoso substrato iš šiltųjų kraštų.
Vienos durpių substratais prekiaujančios įmonės direktorius Jonas Kantautas sakė, kad durpių substratai yra patikrinti, saugūs, sertifikuoti ir apie pakenkti galinčius mikroorganizmus jų sudėtyje nė kalbos negali būti.
„Visko būna. Būna, kad masiškai daigai iškrenta, - apie substratų trūkumus sakė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo mokslo darbuotoja Julė Jankauskienė, - niekada šimtu procentų negali žinoti, kad substratas gerai paruoštas“. Daržininkystės technologijų sektoriaus mokslo darbuotoja pabrėžė, kad nusipirkus substrato, jį reikia paruošti iš anksto: pravėdinti, palaikyti kambario temperatūroje, kad šis sušiltų, išsklaidyti, kad nebūtų susispaudęs, permaišyti, sudrėkinti ir tik tada imtis sodinimo.
Pasak J. Jankauskienės, visa tai padarius, lieka labai menka galimybė, kad daigai bus prasti, nes dideliuose kiekiuose durpių substratų kartais medžiagos gali būti prastai pasiskirsčiusios. „Tačiau nereikia visada kaltinti substrato. Jau pakankamai dažna problema – nekokybiškos iš kitų šalių atvežtos sėklos. Taip pat visada svarbu, kokioje temperatūroje ir drėgmėje daigai auga“,- sakė Daržininkystės technologijų mokslo darbuotoja.
Tačiau J. Jankauskienė teigia, kad durpių substratus naudoti yra žymiai geriau nei žemę, nes žemė pernelyg susiploja, joje gali būti įvairių kenksmingų mikroorganizmų ir neaiškus lieka jos rūgštingumas. Substratai būna nurūgštinti - apie 6,6 ph., taip pat jie lengvesni, puresni ir jau patręšti. Mokslininkė pasakojo, kad pirkėjai niekada neprašaus, pasirinkę universalų substratą, tačiau, žinoma, geriau yra specialiai tam tikroms augalų rūšims paruoštas durpių substratas. Tiesa, daigams specialistė rekomenduoja pirkti specialų substratą, nes šis yra smulkesnis.
90 procentų durpių eksportuoja
Durpių įmonių asociacijos „Lietuvos durpės“ prezidentas Giedrius Kavaliauskas sakė, kad kasmet kiekvienas durpių telkinys yra tikrinimas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Jei durpynas atitinka reikalavimus, jo išgaunamai produkcijai išduodamas fitosanitarinis sertifikatas. Tai ypač aktualu jei eksportuojama į ne Europos Sąjungos šalis, nes kiekviena tokia valstybė turi savo atskirus ir dažnai labai skirtingus fitosanitarinius reikalavimus.
Asociacijos prezidentas aiškina, kad Lietuvoje didžiąją dalį durpių substrato pasiūlos sudaro lietuviška produkcija ne tik dėl to, kad pačioje Lietuvoje yra dideli klodai šios naudingos iškasenos, o ir dėl to, kad didžiąją substrato kainos dalį sudaro transporto išlaidos.
„Lietuvos durpių gamintojų produkcija nė kiek nenusileidžia kitų šalių pagamintai produkcijai, kai kurie produktai net ir kokybiškesni, todėl konkurencinėje kovoje Lietuvos gamintojai turi daug privalumų“, - sakė G. Kavaliauskas.
Apie 90 proc. visų Lietuvos durpių išteklių yra eksportuojami. „Visose Baltijos šalyse, kuriose yra gausūs durpių ištekliai, pagaminta produkcija daugiausia skirta eksportui dėl to, kad kitos šalys neturi savu išteklių arba ten palankesnės klimatinės sąlygos augalininkystės ir sodininkystės verslui, - situaciją aiškino asociacijos prezidentas, - kokybiškas durpių substratas tinkamas bet kokioms klimatinėms sąlygoms, jei užtikrinamos svarbiausios sąlygos augalo vegetacijai, kaip saulė, šiluma, drėgmė ir t.t“.
