Supažindino mirtinas šūvis
Dviprasmiškai vertinamos dramatiškos istorijos herojai – Kėdainių rajono pensininkas Algimantas Bastys ir kauniečių Žilių šeima. Jų nemaloni pažintis prasidėjo daugiau nei prieš kelerius metus, kai A.Basčio paleista graižtvinio medžioklinio šautuvo kulka pakirto Žilių augintą bokserių veislės šunį Kingą. Kauniečiai teigia neabejojantys, kad medžiotojas šešerių metų amžiaus mylimą keturkojį nušovė tyčia. Maža to, tai buvo padaryta nepilnamečio vaiko akivaizdoje.
„Aš pripažįstu, kad nušoviau šunį, siūliau jiems susitarti ir sumokėti protingą sumą, tačiau jie primygtinai reikalavo, kad byla pasiektų teismą. Teisėsaugos dėmesys jai yra neįtikimai didelis“, – stebėjosi A.Bastys.
Prokurorai ne kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kol neįsikišo Generalinė prokuratūra. Todėl Kėdainių rajone nušauto šuns bylos turėjo imtis ir dėl jos į Kėdainius iš Anykščių važinėti Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ričardas Juozainis. Civiliniu ieškiniu iš A.Basčio Žiliai siekia prisiteisti beveik 30 tūkst. litų.
Viską matė vaikas?
„Nenorėjau aš to šuns nušauti. Tik pagąsdinti ketinau“, – dievagojosi A.Bastys.
Kėdainių rajono gyventojas pasakojo, kad jo auka tapusį Kingą pirmą kartą pamatė tuo metu, kai nelemtą 2009 m. rugpjūčio vakarą ketino lipti į medžioklės bokštelį tykoti šernų. Su antkakliu, bet be pavadėlio ir antsnukio iš miško išbėgęs didžiulis šuo medžiotojui pasirodė agresyvus. A.Basčio teigimu, trumpai pamiškėje pasisukiojęs keturkojis nėrė atgal į mišką, tačiau neilgam. Netrukus iš tankmės išskuodė kažkoks laukinis žvėrelis, kurį vijosi Kingas. Medžiotojas nutarė pagąsdinti šunį, šovė taikydamasis prieš jį, tačiau kulka pakirto Kingą. A.Bastys tikina, kad taip atsitiko, nes kulka rikošetavo.
„Žinome, kad jis tai padarė tyčia. Ir tai padarė mano žmonos ir nepilnametės dukros akivaizdoje“, – dienraščiui sakė nuo kulkos kritusio Kingo šeimininkas Saulius Žilys.
Kauniečio teigimu, dukra patyrė didžiulę psichologinę traumą, nes tuo metu, kai A.Bastys iššovė, ji su motina buvo vos už 6–7 m nuo augintinio. Grėsmė buvo kilusi ne tik Kingui, bet ir žmonėms. A.Bastys teigia kitaip – kad žmonių pamiškėje nebuvo.
Stojo prieš teismą
Gausiai kraujuojantį sužeistą Kingą Žiliai skubėjo gabenti į veterinarijos kliniką, tačiau augintinis pakeliui nugaišo. Tą patį vakarą A.Bastys atėjo tartis, kaip užglaistyti konfliktą su nukentėjusiaisiais ir preliminariai susitarė, tačiau kitą rytą Žiliai pranešė, kad paliaubų nebus.
„Tartis bandžiau ne kartą. Klausiau, kokio dydžio jie piniginę žalą įsivaizduoja patyrę, mergaitei muzikinį centrą buvau nupirkęs, bet jie nieko neėmė“, – pasakojo A.Bastys.
„Naktį po to įvykio negalėjau užmigti – daug galvojau ir nusprendžiau, kad tokie žmonės neturi teisės turėti medžiotojo bilieto“, – aiškino S.Žilys.
Į teisėsaugą kreipęsi kauniečiai užsuko procesą, kuriam kol kas galo nematyti. A.Basčiui atimta teisė medžioti, apribotos teisės į jam priklausantį turtą. Prieš teismą Kėdainiuose stojusiam pensininkui mesti gana rimti kaltinamai žiauriu elgesiu su gyvūnais, svetimo turto sunaikinimu ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Nusprendė neatleisti
A.Basčio advokatas Vytautas Bučius pripažįsta, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo, tačiau, teisininko teigimu, jam dar neteko girdėti, kad dėl šuns būtų kilę tiek daug triukšmo. Prokurorai įvykio nagrinėjimą nutraukė ne vieną kartą, nes A.Basčio veiksmuose nerado nusikaltimo sudėties, tačiau Žiliai rankų nenuleido. Po rašto į Generalinę prokuratūrą imtis nagrinėti bylą nurodyta svarbiausiam prokurorui Anykščiuose.
„Tai jau man kainavo ir laiko, ir pinigų. Gal aš nieko teismuose ir nelaimėsiu, bet jam atleisti nenoriu“, – principinės pozicijos laikosi S.Žilys.
Kaltinamojo advokatas mano, kad teisminiai ginčai gali užsitęsti labai ilgai, nes neabejoja, kad vienai iš pusių tikrai netiks Kėdainių teismo sprendimas, kad ir koks jis būtų. Todėl sprendimas greičiausiai bus skundžiamas. Šiuo metu teismo procese paskelbta pertrauka, o A.Bastys teismui žada pristatyti dokumentus, kad sunkiai serga.
Įspūdingas ieškinys
Byloje pažymėta, kad Žilių patirta turtinė ir neturtinė žala siekia kone 30 tūkst. litų. Didžiausios kančios buvo psichologinės.
„Nenoriu visko prisiminti, bet dukrai buvo labai sunku. Patys pagalvokite, kai prie vaiko nušaunamas nuo mažens užaugintas šuo“, – kalbėjo S.Žilys.
„Teismų praktikoje tokių sumų nenumatyta. Mano manymu, tai jau yra noras pasipelnyti iš tokios situacijos“, – sakė V.Bučius.
Paleisti negalima
Konfliktą aštrina tai, kad abi konfliktuojančios pusės oponente mato pažeidėją: Žiliai paleido šunį ten, kur jo negalėjo paleisti, o A.Bastys negalėjo šauti į šunį.
Teismui aiškintis turėjo ne tik A.Bastys, bet ir patys Žiliai. Jiems galėjo būti skirta administracinė bauda, nes leisti bėgioti miške palaidiems šunims negalima. Toks draudimas įrašytas į Lankymosi miške taisykles. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis pasakojo, kad taisyklių nesilaikantys ir šunis paleidžiantys pažeidėjai baudžiami retai, tačiau tokių atvejų vis pasitaiko. Kartais žmonės taisykles pažeidžia to net nežinodami.
„Paleistų šunų lindimas į mangutų ir bebrų urvus gali būti vertinama kaip neteisėta medžioklė, todėl gresia iki keturių tūkst. litų bauda. Būna taip, kad ir ne kažkur toli miškuose, o prie pat Kauno paleistas šuo sužeidžia arba sugauna žvėrį. Tai yra laikoma medžiokle“, – aiškino A.Glinskis.
Teisės aktai
Miško lankytojams draudžiama: leisti bėgioti miške palaidiems šunims, išskyrus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytą tvarką. (Lankymosi miške taisyklės)
Šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nebus pavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams. (Medžioklės taisyklės)
